SMURTO AUKOS – ŽIAURIOSE GIRNOSE (“LRYTAS.LT”, 2012-12-12)

Ir vėl smurtas. Šį kartą tęstinis.

Marijampolės sodininkų bendrijoje išprievartaujama nepilnametė. Tai padaro du jauni kaimynai. Vienas – jau anksčiau nusikaltęs vaikinas iš vaikų namų, kito biografija iki tol buvo švari. Tiesa, pastarasis – advokato padėjėjo sūnus.

Ikiteisminis tyrimas Marijampolės policijoje kelia šypseną. Mat privilegijuoto prievartautojo tėvas vaikšto į nukentėjusiosios namus – esą viską išsiaiškinti ir padėti.

Po tų vizitų auka dreba, o jos tėvai bylos sėkme netiki. Mergina bijo iš mokyklos per sodus eiti namo. Pagaliau įsikiša Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Betingis.

Pseudotyrimas Marijampolės policijoje ir pseudoprocesas Marijampolės prokuratūroje nutraukiamas. Veiksmas perkeliamas į Lazdijų apylinkės teismą. Teisėja I. Blekaitienė baudžiamosios bylos nuosprendyje rašo: „Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje.“

Ir priimamas „genialus“ sprendimas: didžioji kaltės dalis priskiriama jaunuoliui iš vaikų namų. Vaikinas, turintis tėvą advokato padėjėją, nuteisiamas lygtinai. Mergaitės ir ją globojusių „Caritas“ socialinių darbuotojų liudijimai, kad labiausiai iš nepilnametės tyčiojosi pastarasis, neišgirsti.

Negana to, nuteistasis, turintis tėvą teisininką, kreipiasi į apeliacinį teismą – net lygtinė bausmė jam per sunki.

Vos skundas pasiekia apeliacinį teismą, teisminio proceso gniuždomą nukentėjusiąją, kuri jau bandė žudytis, užgriūva nauji šantažuojantys telefono skambučiai. Kas dabar jai padės? Ir ar padės?

Audronė Urbonaitė

Publikuota 2012 m. gruodžio 12 d. www.lrytas.lt

 

Parašykite komentarą