Prekybos žmonėmis auka gali tapti bet kas.
Vis tik dažniausiai galvojame, jog šios aukos – tai pažeidžiamos moterys, vaikai.
Mūsų šalyje jau seniai susiklosčiusi situacija, kai nusikaltimams vykdyti, aptarnauti gaujas, yra ieškoma vyrų – bet kokio amžiaus, svarbu, kad jie negalėtų pasipriešinti, neturėtų savo aplinkos palaikymo.
V. yra įpusėjęs septintą dešimtį, tremtinių vaikas, kadaise grįžęs su tėvais iš Rusijos, tačiau nepritapęs tėvų gimtinėje.
Plačioje giminėje jis jautėsi vienišas, nesuprastas, taip ir ėjo per gyvenimą su vienišiaus, keistuolio žyme.
Trūko pragyvenimui lėšų, blaškėsi nuo vieno laikino darbo prie kito, ir gėrė gėrė, klimpdamas vis giliau…
Regione veikusi prekeivių žmonėmis gauja tokius „autsaiderius” tiesiog medžiojo, labai greitai V. buvo užverbuotas nusikaltimams Skandinavijos šalyse – niekas jo nuomonės ir neklausė, verbavimas čia buvo nurodymai ir grasinimai.
Tarptautinėms policijos pajėgoms išnarpliojus šį nusikaltimą, mes susitikome su V., ruošiame jį parodymų davimui, skatiname tvarkytis socialinę situaciją.
Bet V. labai abejoja – koks dar teisingumas, kam jo reikia, nieko čia nepavyks.
Na, kur tie prevencijos guru iš ministerijų ir komisijų dangoraižių – kaip apsaugoti tokius žmones nuo išnaudojimo?