1. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras yra nevyriausybinė organizacija (KOPŽI), teikianti socialines, psichologines ir teisines paslaugas seksualinės prievartos aukoms bei vykdanti prevencinę, šviečiamąją veiklą vietos ir nacionaliniu lygmeniu.
KOPŽI – efektyviai veikiantis pagalbos nukentėjusiems centras. Turime savo skyrius Kaune, Marijampolėje, Klaipėdoje, Tauragėje, Šiauliuose ir Panevėžyje, todėl galime teikti reikiamą skubią ar ilgalaikę pagalbą nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje. Centre dirba patyrę socialiniai darbuotojai, psichologai ir teisininkai. Pagalbos teikimo principai – konfidencialumas, lankstumas, greitas reagavimas krizių atveju, komandinis darbas ir bendradarbiavimas su tarnybomis, siekiant užtikrinti reikiamą pagalbą.
Centras teikia pagalbą asmenims, nukentėjusiems Lietuvoje ir už jos ribų.
Visą parą veikiantis SOS pagalbos numeris 0 679 61617
2. Viena iš penkių moterų yra nukentėjusi nuo seksualinio smurto
Viena iš penkių moterų yra nukentėjusi nuo seksualinio smurto. Seksualinė prievarta dažniau paliečia moterų gyvenimus. Apie 90 proc. nukentėjusių nuo seksualinio smurto yra moterys ir mergaitės. Atsižvelgiant į problemos mastą itin svarbu apie tai kalbėti, šviesti(s) ir imtis prevencinių priemonių.
Seksualinė prievarta yra sunkus nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas. Seksualinę prievartą gali patirti bet kokio amžiaus, lyties ir socialinio statuso moterys ir mergaitės. Tačiau apie didelę tokių nusikaltimų dalį nėra žinoma, nes nukentėjusieji nesikreipia pagalbos.
Labai svarbu žinoti, kad pačios aukos parodymai gali būti pakankamas seksualinio smurto nusikaltimo įrodymas, net jei nėra kitų liudytojų, dokumentų, medicininių išvadų, nuotraukų ar kitų galimai patvirtinančių įrodymų.
Jei nukentėjusioji tyli, kaltininkas išvengia atsakomybės. Nelik su savo skausmu viena, pranešk apie patirtą seksualinę prievartą. Tik pranešus teisėsaugai apie seksualinės prievartos atvejus, toks smurtas gali būti stabdomas. Kreipkis pagalbos, jeigu tai atsitiko tau ar tavo artimajam.
3. Kas yra seksualinė prievarta?
Seksualinė prievarta – seksualinio pobūdžio veiksmai, atliekami prieš žmogaus valią. Tai gali būti seksualinis priekabiavimas, aukos vertimas stebėti lytinius organus ar lytinį aktą, liesti savo ar kito žmogaus lytinius organus ar kitas kūno dalis, prievartinės glamonės, prievartinis vaginalinis, oralinis, analinis ar kitas lytinis aktas. Išžaginimas – tai seksualinis įsiskverbimas (pvz., varpos, pirštų, svetimkūnių) į kitą asmenį be jo sutikimo. Išžaginimas klasifikuojamas kaip specifinė seksualinės prievartos rūšis.
Apsispręsti, ar dėl nusikaltimo reikėtų kreiptis į policiją, gali būti nelengva. Gali kilti abejonių, ar tave supras ir išklausys. Taip pat gali būti neramu, jeigu nusikaltimą padaręs žmogus yra tavo pažįstamas ar artimasis.
KOPŽI centro darbuotojos tau patars, palaikys ir bus kartu su tavimi bendraujant su policija, jeigu nuspręsi apie tai pranešti. Mes lydime nukentėjusiuosius viso teisinio proceso metu.
4. Seksualinės prievartos išraiškos
Seksualinė prievarta gali būti išreikšta vertimu lytiškai santykiauti su kitais asmenimis arba užsiimti prostitucija. Išnaudojimas prostitucijai, tai asmens vertimas teikti seksualines paslaugas už atlygį, kurį visą ar jo dalį pasisavina išnaudojantis asmuo. Šiuo atveju atlygis gali būti tiek piniginis, tiek kitoks materialinis. Prostituciją visada lydi fizinis ir psichologinis smurtas, nesvarbu, ar moteris pardavinėjama šalyje, kur prostitucija įteisinta ar ten, kur ji nelegali. Smurtas pasireiškia valios palaužimu, siekiant kuo ilgiau išlaikyti moterį kaip pelno šaltinį.
Seksualinė prievarta gali būti susijusi su vertimu filmuotis ar fotografuotis sekso scenose pornografiniams filmams arba nuotraukoms. Tai asmens išnaudojimas pornografijai – gaminat ar platinant pornografinio turinio medžiagą, kurioje atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai ar masturbacija, siekiant iš to gauti pajamų ar kitokios naudos.
Seksualinės prievartos aukos kartais apsvaiginamos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu. Be to, kyla lytiškai plintančių ligų pavojus.
Kiekvienas iš šių veiksmų yra rimtas žmogaus teisių ir orumo pažeidimas, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Svarbu: nukentėjęs asmuo nėra kaltas dėl patirtos prievartos. Kaltė tenka tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Pagalba yra prieinama – specialistai yra apmokyti reaguoti į seksualinio smurto atvejus ir žino, kaip padėti seksualinį smurtą patyrusiems žmonėms.
5. Seksualinis smurtas prieš vaikus
Seksualinė prievarta prieš vaikus – tai vaikų ir paauglių įtraukimas į seksualinę veiklą, kai tvirkintojas, vyresnysis asmuo ar bendraamžis, verčia vaiką tenkinti kito seksualinius poreikius, pasinaudodamas vaiko meile, priklausomybe ir pasitikėjimu.
Šis nusikaltimas vykdomas visame pasaulyje ir įvairiose bendruomenėse, tačiau dažnai tai atsitinka ir šeimoje . Mažesnių vaikų pasakojimai vis dar neretai „nurašomi“ fantazijoms, o paauglių – norui atkeršyti. Tačiau užsienio šalių tyrimai rodo, kad didžioji dauguma teisėsaugos institucijas pasiekusių ir vėliau patikrintų pranešimų apie seksualinį smurtą prieš vaikus pasitvirtina.
Šeimoje patiriamą seksualinę prievartą neretai siekiama kruopščiai užmaskuoti, o tai apsunkina šios nusikalstamos veikos išaiškinimą ir kelio užkirtimą. Dauguma seksualinį smurtą patyrusių vaikų nukentėjo nuo artimo žmogaus – tėvo, patėvio, motinos sugyventinio, brolio ar globėjo.
6. Kokie ženklai išduoda, kad vaikas patiria seksualinę prievartą
Kokie ženklai išduoda, kad vaikas patiria seksualinę prievartą? Kilus įtarimams ar vaikui / paaugliui užsiminus apie prievartą, labai svarbu juo tikėti. Išklausykite, paskatinkite kalbėti, sakydami: „Labai gerai padarei, kad pasakei, papasakok apie tai daugiau“, tačiau netardykite ir nespauskite. Pasakoti apie patirtą prievartą labai sunku. Vaikas ar paauglys bijo būti išbartas, nenori liūdinti savo šeimos, jaučia gėdą ir kaltę. Išgyvendami baimės, kaltės, gėdos, išdavystės jausmus, vaikai ir paaugliai dažniausiai labai ilgai niekam neprasitaria apie patirtą seksualinį smurtą. Tačiau apie patiriamus išgyvenimus bando pranešti savo elgesiu, nuotaika, piešiniais ar užuominomis. Suaugusieji turėtų susirūpinti, jeigu vaikas ne pagal savo amžių domisi seksu, liečia kitų vaikų ar suaugusiųjų intymias vietas, viešai masturbuojasi, atkartoja lytinio akto judesius su žaislais ar bendraamžiais.
Apie seksualinio smurto atvejį prieš vaiką būtina pranešti policijai, seksualinę prievartą būtina sustabdyti ir padėti ją patyrusiam vaikui.
7. Pavojai internete
Kaip internetinėje erdvėje veikia seksualiniai nusikaltėliai:
Siekdami išnaudoti vaikus, paauglius ir moteris, socialiniuose tinkluose (pvz., Facebook, Instagram, Snapchat) jie apsimeta kitais asmenimis, įgauna jų pasitikėjimą. Malonų bendravimą vieną dieną gali lydėti prašymas atsiųsti nuogo kūno nuotraukų ar vaizdo įrašų. Įvykiai vėliau klostosi žaibo greičiu – gali būti grasinama aukai, reikalaujama daugiau ir atviresnių vaizdų, o gautas turinys neretai iškeliauja į pornografijos industrijos kuruojamus interneto puslapius.
Sekstingas – tai siunčiamos seksualinio turinio žinutės, nuotraukos su apatiniais drabužiais arba apsinuoginus. Kodėl nereikėtų dalintis apnuoginto kūno nuotraukomis :
- seksualinio turinio žinutės ir nuotraukos yra privatu, o išsiuntus nėra jokių garantijų, kad tai ir liks privatu;
- žinutės ir nuotraukos gali būti paviešintos;
- išsiuntus žinutę arba nuotrauką, jos nebegali susigrąžinti;
- žinutes arba nuotraukas kas nors gali panaudoti, kad iš tavęs pasišaipytų arba jomis tave šantažuotų – reikalautų ko nors mainais už nuotraukų grąžinimą arba jų nepaviešinimą.
Būk atsargi, nesidalink savo asmenine informacija socialiniuose tinkluose.
8. Patyrei seksualinį smurtą? Kreipkis pagalbos!
Daugeliu atvejų didžiausia seksualinio smurto padaroma žala moteriai yra psichologinė – gali išsivystyti nerimo sutrikimai, depresija, potrauminio streso sindromas, valgymo sutrikimai. Padidėja priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų rizika. Dėl patirtos traumos atsiradusios psichologinės problemos gali lydėti visą gyvenimą, todėl itin svarbu pradėti apie jas kalbėti kuo anksčiau. Laiku nesuteikus pagalbos, trauminiai išgyvenimai gali persekioti visą gyvenimą. Patyrus seksualinį smurtą, dažnai sunku pasitikėti žmonėmis ir kurti santykius, gali būti juntamas bejėgiškumo jausmas, pasibjaurėjimas savo kūnu.
Kompleksinė pagalba padeda žmogui atkurti savo gyvenimą, sumažinti skausmą ir susigrąžinti kontrolę. KOPŽI centre dirbantys specialistai yra pasiruošę konsultuoti nuo seksualinio smurto nukentėjusius asmenis. Pagalbos tikslas – padėti aukai atkurti saugumo jausmą, įveikti traumą ir sėkmingai grįžti į visuomenę, stiprinant jos pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę.