„Kada susitiksime, turiu tiek daug papasakoti!”, „Mano dukrytė taip greitai auga, noriu jums ją parodyti”, „Nusprendžiau mokytis, bet nežinau, ar pavyks…”
Dėl tokių akimirkų mes dirbame.
Tik šioje istorijoje į akimirką reikėjo eiti keturis metus.
Ne visada iš sutenerių nagų pavyksta išplėšti jų aukas, ypač, jei šios labai jaunos, atstumtos tėvų, anksti išgyvenusios prievartą.
Patyręs suteneris žino, jog geriausi antrankiai jį maitinančiai jaunutei prostitutei – „meilė”, dėl kurios paauglė nedvejodama puls į srutų jūrą, santykiaus su visais ir visaip, bus lojali bendrininkė nusikaltimuose, kaip pašėlusi priešinsis teisėsaugai ir mums.
„Jis nekaltas, jis geras, jūs neturite teisės jo sulaikyti, mane sodinkite, kaip aš nekenčiu jūsų visų!” – verkė tada pareigūnų apklausiama mergaitė, o jos keliskart vyresnis „šeimininkas” trynė rankas iš džiaugsmo – pagrindinė liudininkė yra jo pusėje.
Nesuskaičiuosime valandų, praleistų su atžagaria, lėtai, bet „šylančia” paaugle, tikrais išbandymais mums virtusiais jos parodymų keitimais teismo salėje, bėgimais, grįžimais, savęs žalojimais..
Po truputį viskas nurimo, sulaikius sutenerį, jo įtaka vis silpo, žaizdos pradėjo trauktis, atsirado nauji, iki tol nepatirti dalykai – mokykla, bendraamžiai, sportas, pirmoji meilė klasiokui.
O turėjo ji tapti viešnamio pažiba, „savanoriška”, „sąmoninga” prostitute, gal būt, laikui bėgant, ir pačiai imtis suteneriauti.
Vis tik verta bandyti griauti išnaudotojų planus.