Viena iš sėkmingos kovos su prekyba žmonėmis sąlygų laikytume informacijos apie pagalbą prieinamumą.
Todėl pastoviai keliaujame po regionus, beldžiamės į tarnybų duris, prašome, įtikinėjame paimti mūsų lankstinukus, vizitines korteles, plakatus.
Taip centro socialinė darbuotoja atvyksta į Jonavą.
30 km nuo Kauno, beveik 26,5 tūkst. gyventojų.
Policijoje nereikia ilgai aiškinti apie informacijos sklaidos būtinybę, čia paimtų iš mūsų antra tiek, kiek atvežėme.
Bibliotekos darbuotoja sunkiai slepia savo nuostabą, ją trikdo sąvokos „prekyba žmonėmis, prostitucija”, (pas mus, Jonavoje?!), bet ji mielai išsirenka plakatą apie dingusius, pabėgusius iš namų vaikus.
Migracijos tarnyba.
Ramybės užutekis, į kurį, deja, turime įsiveržti su savo nelemta problematika.
Kavutę gurkšnojančios ir į pusiaudienio pokalbius įsitraukusios abi darbuotojos tikriausiai susinervina, nes pareiškia, kad „jokių čia lankstinukų nereikia, vežkitės juos atgal, galite savo Kaune dalinti, mums viršininkai nieko nenurodė”.
Dar bandome aiškinti apie galimybę migrantams gauti teisinę, socialinę pagalbą, bet moterys nenusileidžia – NEREIKIA.
Jeigu labai stipriai užsimerksi – problemos išnyks?