Nors dar 2020 m. Vatikano sprendimu kardinolas Henrikas Gulbinowiczius buvo nubaustas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą bei dvasininkų padarytų pedofilijos nusikaltimų slėpimą, o šie veiksmai sulaukė tarptautinio pasmerkimo, jis iki šios dienos oficialiai laikomas Vilniaus rajono garbės piliečiu. Be to, trys šio rajono gatvės vis dar pavadintos jo vardu, o tai kelia kontroversijų ir klausimų dėl vietos valdžios atsakomybės įamžinant su tokiais nusikaltimais susijusius asmenis.
H. Gulbinowiczius, gimęs Šukiškėse, Vilniaus rajone, buvęs Vroclavo arkivyskupas ir Katalikų Bažnyčios dvasininkas, mirė 2020 m. lapkričio 16 d., sulaukęs 97-erių metų.
Likus kelioms dienoms iki jo mirties Vatikanas oficialiai paskelbė jam drausmines sankcijas dėl daugybės nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejų, pedofilijos nusikaltimų tarp dvasininkų slėpimo bei 16 metų trukusio bendradarbiavimo su Lenkijos Liaudies Respublikos saugumo tarnyba.
Vatikanas paskyrė bausmę, Lenkija atėmė garbės titulus
Apaštališkoji sostinė jam paskyrė draudimą dalyvauti viešose liturginėse apeigose ir naudoti vyskupo insignijas, taip pat atėmė teisę į laidotuvių pamaldas bei laidojimą katedroje.
Be to, jis buvo įpareigotas pervesti „atitinkamą pinigų sumą“ Šv. Juozapo fondui, kurį įsteigė Vyskupų konferencija, siekdama remti seksualinio išnaudojimo aukas Bažnyčioje.
Jo laidotuvės įvyko siaurame artimųjų rate Olštyne ir be oficialių ceremonijų.
Reaguodami į Vatikano sprendimą ir visuomenės pasipiktinimą, Vroclavo miesto tarybos nariai 2020 m. lapkričio 20 d. nuotolinio tarybos posėdžio metu atėmė iš H. Gulbinowicziaus Vroclavo garbės piliečio vardą.
Kaip tuomet interviu „Gazeta Wyborcza“ pabrėžė Karolis Chumas, vienas iš dvasininko kaltintojų: „Man buvo 15 metų, kai jis įėjo į mano kambarį seminarijoje ir pradėjo mane liesti. Man rūpėjo, kad jis būtų bent kaip nors nubaustas, kad nebūtų laikomas didvyriu, kokiu daugelį metų buvo laikytas. Legenda žlugo. H. Gulbinowiczius paliks šį pasaulį gėdoje, palaidotas paprastose kapinėse. Teisingumas įvyko.“
Vilniaus rajone – gatvės ir garbės titulas kompromituotam hierarchui
Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia. Nepaisant Vatikano priimtų sprendimų ir tarptautinio atgarsio, Vilniaus rajone kardinolas H. Gulbinowiczius vis dar yra laikomas garbės piliečiu, o trys gatvės – Nemenčinėje, Pakalniuose ir Punžonyse – vis dar pavadintos jo vardu.
Savivaldybės interneto svetainėje apie H. Gulbinowiczių rašoma:
„Savo gyvenimą paaukojo Dievui ir žmonėms. Sovietmečio laikais kovojo dėl Katalikų Bažnyčios išlikimo. Remdavo Vilniaus krašto parapijas, prisidėjo prie bažnyčių remontų, organizavo Vilniaus krašto mokinių išvykas į Lenkiją.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T3-220 kunigui kardinolui Henrikui Romanui Gulbinowicziui suteiktas Vilniaus rajono garbės piliečio vardas“.
Politinė apatija ir nepatogių temų vengimas
2020 metais, netrukus po Vatikano priimto sprendimo dėl H. Gulbinowicziaus, Vilniaus rajono savivaldybės socialdemokratų frakcija, reikalaudama imtis veiksmų, oficialiai kreipėsi į tuometę merę Mariją Rekść, administracijos direktorę Lucyną Kotlovską, Garbės piliečio vardo suteikimo komisiją bei savivaldybės tarybos narius. Kaip tuo metu pranešė tarybos narys, o dabar rajono mero pareigas einantis Robertas Duchnevičius, šis kreipimasis buvo visiškai ignoruotas – nei merė, nei kiti valdžios atstovai nesureagavo į šią situaciją.
Tuomet M. Rekść lakoniškai pakomentavo situaciją: „Vilniaus rajono savivaldybės taryba nėra teismo institucija, todėl pagal savo kompetenciją nesiima sprendimų, teisiančių ar smerkiančių žmones.“
Savivaldybės interneto svetainėje apie H. Gulbinowiczių rašoma:
„Savo gyvenimą paaukojo Dievui ir žmonėms. Sovietmečio laikais kovojo dėl Katalikų Bažnyčios išlikimo. Remdavo Vilniaus krašto parapijas, prisidėjo prie bažnyčių remontų, organizavo Vilniaus krašto mokinių išvykas į Lenkiją.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T3-220 kunigui kardinolui Henrikui Romanui Gulbinowicziui suteiktas Vilniaus rajono garbės piliečio vardas“.
Politinė apatija ir nepatogių temų vengimas
2020 metais, netrukus po Vatikano priimto sprendimo dėl H. Gulbinowicziaus, Vilniaus rajono savivaldybės socialdemokratų frakcija, reikalaudama imtis veiksmų, oficialiai kreipėsi į tuometę merę Mariją Rekść, administracijos direktorę Lucyną Kotlovską, Garbės piliečio vardo suteikimo komisiją bei savivaldybės tarybos narius. Kaip tuo metu pranešė tarybos narys, o dabar rajono mero pareigas einantis Robertas Duchnevičius, šis kreipimasis buvo visiškai ignoruotas – nei merė, nei kiti valdžios atstovai nesureagavo į šią situaciją.
Tuomet M. Rekść lakoniškai pakomentavo situaciją: „Vilniaus rajono savivaldybės taryba nėra teismo institucija, todėl pagal savo kompetenciją nesiima sprendimų, teisiančių ar smerkiančių žmones.“
Jis priduria, kad savivaldybės garbės piliečių sąraše yra daug pavardžių, kurios gali kelti prieštaravimų. „Šio klausimo kėlimas tik sukeltų diskusijų, bet nepadėtų priimti jokio realaus sprendimo“, – pabrėžia jis.
Be Vatikano apkaltinto H. Gulbinowicziaus, Vilniaus rajono garbės piliečių sąraše taip pat yra Europos Parlamento narys ir LLRA-KŠS lyderis Waldemaras Tomaszewskis, kunigai Juzefas Obrembskis, Antonius Dziekanas ir Dariuszas Stanczykas, lenkų teisininkas ir politikas Andrzejus Stelmachowskis, politikė ir visuomenininkė Leokadija Počikovska.
„Asmeniškai manau, kad kadangi procesas įvyko, o Vatikano sprendimas buvo pagrįstas faktais, sugrįžti prie šios temos yra būtinybė. Tačiau šiandien matome politinės valios trūkumą. Dabartinėje tarybos sudėtyje net nematau vietos racionaliai diskusijai – kiekvienas bandymas virstų tik politiniu turgumi“, – vertina R. Duchnevičius.
„Yra temų sąrašas, kuriomis remiasi šios partijos (LLRA-KŠS – LRT.lt) politika ir kurios visuomet yra itin sunkiai sprendžiamos – ypač kai už sprendimų stovi ne pavieniai frakcijos nariai, o tiesiogiai partijos lyderiai, vykdantys nurodymus iš Briuselio“, – pažymi R. Duchnevičius.
Tuo tarpu LLRA-KŠS frakcijos Vilniaus rajono taryboje pirmininkas Waldemaras Urbanas sako, kad trūko atitinkamų visuomenės iniciatyvų.
„Šiuo klausimu nebuvo jokių visuomeninių iniciatyvų. Garbės piliečio titulas kardinolui H. Gulbinowicziui buvo suteiktas konkrečiu metu ir už tam tikrus nuopelnus. Žinoma, vėliau iškilę su šiuo asmeniu susiję skandalai suteikia visai šiai situacijai naują šviesą“, – LRT.lt komentuoja W. Urbanas.
Kartu jis pripažįsta, kad kol kas negali tiksliai pasakyti, koks yra galutinis jo politinės partijos požiūris ir ar frakcija imsis kokių nors iniciatyvų šiuo klausimu.
„Vatikano kaltinimai yra rimtas argumentas ir jų negalima ignoruoti. Mano nuomone, asmuo, kuriam suteiktas garbės piliečio titulas, turėtų turėti nepriekaištingą reputaciją ir negali būti susijęs su tokiais skandalais“, – pabrėžia W. Urbanas.
Lietuvos Kultūros ministerija reaguoja tik po daugelio metų
Augant visuomenės sąmoningumui dėl piktnaudžiavimų Katalikų Bažnyčioje, kyla klausimas, kiek ilgai visuomenė turės pakęsti asmenų, susijusių su tokiais rimtais moraliniais kaltinimais, atminimo ženklus. Ši byla taip pat įsilieja į platesnį kontekstą iššūkių, su kuriais susiduria savivaldos institucijos – kaip veiksmingai ir atsakingai elgtis su paveldėjimu, susijusiu su asmenimis, įtrauktais į rimtus nusikaltimus, ypač seksualinius.
Šiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka ir valstybinės institucijos, tokios kaip Lietuvos Kultūros ministerija, kuri dar 2020 m. paskelbė apie garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“ peržiūrą asmeniui su gėdinga praeitimi – kardinolui H. Gulbinowicziui. Tačiau, kaip paaiškėjo, per šiuos metus nebuvo imtasi jokių veiksmų.
Tik dabar, po LRT.lt redakcijos pakartotinio įsikišimo, ministerijos administracija ėmėsi ryžtingų veiksmų.
„Informuojame, kad Kultūros ministerijai dokumentų archyve nepavyko rasti duomenų apie tai, kad 2020 m. Jūsų minimas asmuo būtų netekęs garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“, – rašoma Kultūros ministerijos atsakyme redakcijai LRT.lt
„Atsižvelgiant į Jūsų pateiktą ir viešai skelbiamą informaciją, kad asmuo pažemino apdovanotojo vardą, taip pat, remiantis garbės ženklo „Nešk šviesą ir tikėk“ tvarkos aprašu, patvirtintu kultūros ministro 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-1407 „Dėl apdovanojimo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ministro įsakymu sprendimas suteikti garbės ženklą pripažintas netekusiu galios“, – nurodo ministerija.
Neišspręsta praeitis ir auganti visuomenės įtampa
Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys Paulius Subačius pokalbyje su LRT.lt pabrėžia, kad visuomenė gavo tik pranešimą apie vykdomą tyrimą.
„Šito tyrimo vykdymas ir jo išvados niekada nebuvo paskelbtos. Sprendimo motyvai turėjo būti labai rimti, kad būtų nurodyti būtent tokie draudimai jo atžvilgiu. Kaltinimo pagrįstumas turėjo būti tikrai labai aukšto laipsnio, tačiau tai dar nereiškia galutinio kaltės pripažinimo. Kadangi kardinolas H. Gulbinowiczius netrukus mirė, kuo baigėsi tas tyrimas, ar jis buvo tęsiamas, kokios buvo galutinės išvados, matyt, galės sužinoti tik istorikai tada, kai šita Vatikano archyvų dalis po 50 ar 70 metų bus atverta“, – aiškina profesorius P. Subačius.
Savo ruožtu Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija, įkurta dar 2014 m. popiežiaus Pranciškaus, toliau dirba diegdama vaikų apsaugos standartus ir kurdama atsakomybės kultūrą Bažnyčioje. Jos pirmininkas kardinolas Seanas Patrickas O`Malley ne kartą pabrėžė, kad „skaidrumas ir bendradarbiavimas su pasaulietinėmis institucijomis yra esminiai kovojant su piktnaudžiavimais“.
Augantis visuomenės nuomonės spaudimas ir didėjantis piliečių sąmoningumas ateityje gali paskatinti būtinas permainas. Lieka klausimas, ar Vilniaus rajono valdžia pagaliau ryšis simboliniam, tačiau reikšmingam žingsniui – atimti iš H. Gulbinowicziaus garbės piliečio titulą ir pašalinti jo vardą iš gatvių pavadinimų.
LRT.lt primena, kad 2019 m. pavasarį Lenkijoje kilo skandalas dėl pedofilijos tarp kunigų, kai platformoje „YouTube“ buvo paviešintas dokumentinis filmas „Tylko nie mów nikomu“ („Tik nesakyk niekam“).
Filme pasakojama apie kunigo Pawło Kanios nusikaltimus – jis buvo nuteistas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą. Kardinolui H. Gulbinowicziui kartu su Vroclavo arkivyskupu Marianu Gołębiewskiu buvo pareikšti kaltinimai dėl P. Kanios nusikaltimų dangstymo, nors apie juos žinojo jau nuo 2005 m. Po filmo pasirodymo kardinolą H. Gulbinowiczių dėl seksualinio išnaudojimo apkaltino, be kita ko, buvęs klierikas Karolis Chumas. Lenkų fondas „Nie bój się“ („Nebijok“), teikiantis pagalbą seksualinės prievartos aukoms, perdavė surinktus įrodymus Vatikanui.
Kviečiame žiūrėti filmą „Tik nesakyk niekam“ jau ir LRT EPIKA platformoje.
Filmas pasakoja apie nepilnamečių patiriamą seksualinį išnaudojimą katalikų bažnyčioje Lenkijoje. Juostoje nagrinėjama Lenkijos vyskupų konferencijos atsakomybė už pedofilų kunigų slėpimą nuo teisėsaugos institucijų. Šis dokumentinis filmas buvo finansuotas išskirtinai internetinės aukų rinkimo kampanijos lėšomis ir pirmiausia išleistas platformoje „YouTube“. Čia per pirmąsias aštuonias dienas įrašas buvo peržiūrėtas daugiau nei 20 mln. kartų.
Tekstą portale LRT.lt galite skaityti ir lenkų kalba.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2025-09-10, https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2669505/vilniaus-rajonas-toliau-ignoruoja-vatikano-sprendima-garbes-pilieciu-lieka-pedofilas