Vilniaus apygardos prokuratūra atmetė mūsų skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl grupės jaunuolių galimo išnaudojimo Lutono ir Lesterio miestuose JK.
Romų tautybės asmenų užverbuoti, žadant darbą automobilių plovyklose, statybose, šie jauni vyrai atiduodavo savo „šeimininkams” uždarbį iki paskutinio cento, dirbdami septynias dienas per savaitę po 10 – 11 valandų.
Iš Visagino apylinkių kilę apsukruoliai, „paslaugiai” padėję nemokantiems anglų kalbos, niekada nebuvusiems užsienyje, neturintiems artimųjų jaunuoliams, be jokio sąžinės graužimo gyveno šių išlaikomi – grįžę po darbo vaikinai rasdavo nepažįstamus vyrus, įsikūrusius jų kambariuose, suvalgytą maistą, narkotikų vartojimo pėdsakus…
Kad išnaudotojai turėjo savo sistemą ir pagalbininkus, matosi vien iš fakto, jog kai kurie plovyklų savininkai vaikinų uždirbtus pinigus atiduodavo tiesiai „prižiūrėtojui” į rankas.
Aukų asmens dokumentai taip pat buvo „įdarbinti” – jais naudojantis, buvo atidaromos sąskaitos bankuose, sudaromos neaiškios sutartys.
Ilgainiui supratę, jog vergauja tik už maistą ir nakvynę, jaunuoliai pabėgo ir, padedant mūsų ambasadai, grįžo namo, kreipėsi į mus.
Prokuratūra: nematome jų pažeidžiamumo, galėjo nevažiuoti, galėjo nevergauti, smurtas ten toks irgi vidutiniškas buvo, na, trenkė per veidą, įtariamieji gi viską paneigė…