Suviliotas gerai apmokamu vilkiko vairuotojo darbu didžiulėje įmonėje, tadžikas Aleksandras ryžosi atvykti į Lietuvą, bet čia jo laukė visai kitokia realybė. Pasak vyro, vienas iš transporto įmonės vadovų jį pusmetį privertė dirbti avių ūkyje nuo ryto iki vakaro be jokių išeiginių.
Daugiau kaip 3 tūkstančiai tadžikų šiuo metu Lietuvoje ieško geresnio gyvenimo, nes jų tėvynėje vidutinis atlyginimas nesiekia 200 eurų. Vienas tokių – Aleksandras (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas).
,,Turiu keturis vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Norėjau sukurti jiems ir sau geresnį gyvenimą”, – minėjo vyras.
Pažadai ir liko pažadais
Dar 2019 metais iš draugų išgirdęs apie galimybę uždirbti Lietuvoje 2 tūkst. eurų, jis ėmė ieškoti galimybių čia atvykti.
Per vietinę įdarbinimo agentūrą vyras gavo pasiūlymą: jam buvo pažadėta, kad atvykus į Lietuvą įmonė apmokys vairuoti vilkiką ir duos darbą.
„Neturėjau jokios patirties, bet įdarbinimo agentūroje man sakė, stažas nesvarbu, mane visko išmokys, o per apmokymus gausiu 900 eurų algą, pradėjus dirbti -2 tūkst. eurų. Sąlygos mane tenkino, nusprendžiau važiuoti”, – pasakojo Aleksandras.
Iš skolintų pinigų sumokėjo įdarbinimo agentūrai ir nusipirko lėktuvo bilietus. Bet prisistačius į įmonę Kaune, jam pareikšta, kad apmokymai kol kas nevyksta.
„Biure dirbusios merginos ištraukė kažkokius dokumentus ir pasakė, kad dabar galiu vykti į Klaipėdą. Mane nuvežė į kažkokį kaimą miškuose, ten buvo karvės, avys, pasakė, kad ten turėsiu dirbti”, – prisiminė jis.
Aleksandras įdarbinimo sutartį pasirašė su UAB „Hegelmann Transporte”, bet dirbti buvo nuvežtas į avių ūkį „Aviena ir Ėriena“. Šis priklauso „Hegelmann Transporte” transporto skyriaus vadovo Sergejaus Karpovičiaus dukrai.
„Hegelmann Transporte” nuo šios istorijos atsiribojo, įmonės generalinis direktorius Tomas Jurgelevičius paminėjo, kad S. Karpovičius pas juos nebedirba.
„Apie jūsų minimą situaciją sužinojome tik prasidėjus tyrimui. Norime pabrėžti, kad nagrinėta byla niekaip nesusijusi su įmonės „Hegelmann transporte” veikla. Mūsų įmonė šioje byloje nedalyvavo ir nedalyvauja jokiu statusu, todėl informacijos apie bylos detales neturime. Kiek mums yra žinoma, pirmosios instancijos teismas mūsų įmonės buvusį darbuotoją yra išteisines”, – komentavo T. Jurgelevičius.
Ūkyje, kur nuvežtas užsienietis, auginta maždaug 300 avių ir 40 galvijų. Pasak Aleksandro, visais gyvuliais liepta rūpintis jam.
„Kai atvažiavau, ten viską prižiūrėjo žmogus iš Uzbekistano, bet jis po kelių dienų išvažiavo. Turėjau maitinti avis, karves, skersti gyvulius, rinkti akmenis iš laukų”, – pasakojo jis.
Dirbo be poilsio
Užsienietis tvirtino, kad turėjo dirbti 7 dienas per savaitę be poilsio, darbas trukdavo nuo 8 iki 22 valandos. Už tai jam pervesdavo 700 eurų atlyginimą.
Jis apgyvendintas konteineriniame namelyje, viename buvo virtuvė, kitame miegamasis, trečiame tualetas ir dušas su karštu vandeniu. Tai vyko 2020 metų sausį.
„Miegamasis šildomas su elektriniu radiatoriumi, bet man S. Karpovičius drausdavo ilgai laikyti šildymą įjungtą”, – prisiminė tadžikas.
Aleksandras ne kartą teiravosi, kada prasidės vairuotojo mokymai, bet vis išgirsdavo atsakymą, kad dar teks palaukti.
Šeimininkas vyrui atveždavo produktų, jis galėdavo pasigaminti maistą, turėjo telefoną su internetu.
„Tačiau turėjau visą laiką dirbti, mane stebėjo per vaizdo kameras. Jei tik prisėsdavau, Sergejus man iškart skambindavo ir liepdavo eiti dirbti. Prašiau, kad man leistų pailsėti bent per musulmoniškas šventes, bet man neleido to padaryti”, – prisiminė jis.
Pavasarį Aleksandrui įsisiurbė erkė, jam prireikė medikų pagalbos. S. Karpovičius jį nuvežė į ligoninę, bet liepė niekam nepasakoti, kad dirba pas jį ūkyje.
„Supratau, kad esu įdarbintas nelegaliai. Kalbėdamas su manimi Sergejus keikdavosi, žemindavo mane. Man neleisdavo išeiti iš teritorijos. Kai galiausiai nebeiškenčiau, pradėjau ieškoti internete tautiečiu pagalbos, radau kitą tadžiką, kuris sutiko atvažiuoti ir mane paimti. Apie tai pasakiau Sergejui telefonu, jis reagavo audringai, pradėjo keiktis, todėl tiesiog padėjau ragelį”, – pasakojo jis.
Ištrūkęs jis bandė ieškoti darbo Lenkijoje ir Vokietijoje, bet jo niekas nepriėmė, nes neturėjo tvarkingų dokumentų.
Teisėsauga įvertino rimtai
Galiausiai Aleksandras kreipėsi į Lietuvos teisėsaugą, kuri į situaciją pažiūrėjo labai rimtai. Pareigūnai slapta klausėsi S. Karpovičiaus telefoninių pokalbių ir rinko įrodymus.
Klausantis pokalbių užfiksuota, kad 2021 metais avių ūkyje jau dirbo kitas tadžikas Jasuras. Vėliau paaiškėjo, kad jis taip pat oficialiai įdarbintas „Hegelmann Transporte” ir jam žadėtas vilkiko vairuotojo darbas. Tad panašu, kad Aleksandro atvejis – neatsitiktinis.
Vieno skambučio metu užfiksuota, kad S. Karpovičius Jasurą ragina: ..Jau laikas eiti dirbti, nes diena jau prasidėjo. Davai kelkis, einame dirbti”. Panašių skambučių – ne vienas, priekaištaujama dėl neatliktų darbų, klausiama, kada bus papjautas avinas.
Kai galiausiai į ūkį atvyko pareigūnai, užfiksuota S. Karpovičiaus panika. Jis skambino Jasurui ir ragino jį slėptis nuo policijos, o jei kas klaustų, sakyti, kad čia nedirba, tik padeda kirpti avis.
S. Karpovičius kalbėdamasis su įvairiais žmonėmis aptarinėjo, kaip tadžikus įdarbinti atbuline data, kaip suderinti parodymus, be to, nurodė ištrinti visus vaizdo įrašus, kad jie neatsidurtų teisėsaugos rankose.
Galiausiai prokurorai pateikė kaltinimus S. Karpovičiui dėl išnaudojimo priverstiniam darbui (BK 147-1 str.), o jo dukrai bei įmonei „Aviena ir Ériena” – dėl naudojimosi priverstiniu darbu (BK 147-2 str.).
Tik norėjo padėti
Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius kelis metus nagrinėjęs bylą konstatavo, kad joks nusikaltimas padarytas nebuvo.
Duodamas parodymus teisme S. Karpovičius aiškino, kad tadžikai atvyko nemokėdami vairuoti ir neturėdami reikalingų dokumentų, todėl kol viskas bus išspręsta, leido jiems pagyventi pas jį kaime ir maitindavo
Jis tvirtino, kad vyrai kaime nieko nedirbo, galėjo laisvai vaikščioti, bet kada išvykti, turėjo telefoną ir internetą.
„Atvykusius užsieniečius mes apmokome dirbti su vilkikais, bet kai kurie yra nemokintini. Tokius turime atleisti ir jie grįžta į savo šalį. Bet visada stengiuosi padėti žmonėms”, – sakė jis.
Visada stengiuosi padėti žmonėms – S. Karpovičius
Paklaustas, kodėl tada mokėjo šiems žmonėms pinigus, S. Karpovičius atsakė, kad kitaip jie būtų netekę vizų.
„Aviena ir Ėriena“ atstovavęs advokatas V. Baliūtis kaltinimus kategoriškai neigė, esą ūkyje viskas mechanizuota, darbininkai ten išvis nereikalingi.
Žemės ūkio bendrovės direktorė Judita Karpovič-Noreikienė teisme parodymus duoti atsisakė, paaiškindama, kad į visus klausimus atsakė tyrėjams. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė nesusidūrusi su byloje minimais užsieniečiais.
Įrodymus išanalizavęs teisėjas V. Vainius akcentavo, kad tadžikų niekas neverbavo, jie savo noru atvyko į Lietuvą.
„Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, kaltinamasis S. Karpovičius niekaip nejkalbinėjo, neįtikinėjo atvykti dirbti į „Aviena ir Ėriena”, – akcentuojama išteisinamajame nuosprendyje.
Be to, pasak teisėjo, sunkiomis darbo sąlygomis skundėsi tik vienas Aleksandras, kiti liudytojai sakė, kad dirbo tik po tris valandas ryte ir vakare, turėjo dvi poilsio dienas, niekas jiems nedraudė išeiti ar išpažinti islamo religiją, jie net turėjo galimybę gaminti maistą pagal Halal tradiciją.
„Todėl nukentėjusiojo parodymus teismas vertina kaip nukentėjusiojo subjektyvią nuomonę apie darbo sunkumą”, – pažymėjo teisėjas.
Pasak teismo, tadžikų laisvė niekaip nebuvo apribota, jie gaudavo atlyginimą, maistą, o gyvenimo sąlygos buvo pakankamai geros.
„Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, pažymi, kad neabejotinų ir patikimų duomenų, jog būtent Sergejus Karpovičius vertė Aleksandrą ir Jasurą priverstinai dirbti „Aviena ir Ériena“ byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis Aleksandras ir Jasuras galėjo laisvai pasirinkti savo elgesio variantą, bet kada galėjo išeiti iš ūkio, bet kada galėjo grįžti namo į Tadžikistano Respubliką, gaudavo atlyginimą, kuris buvo didesnis nei tuo metu nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas”, – pažymėjo teismas.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo, jis yra apskųstas. Bylą kontroliavęs prokuroras Rolandas Ušinskas įsitikinęs, kad tadžikai suvilioti apgaule, pažadant jiems vilkiko vairuotojo darbą. O ūkyje jie įdarbinti pasinaudojant jų socialiniu pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi ir priklausomumu, nes nemokėjo kalbos, neišmanė įstatymų bei vizų.
Po policijos dėmesio – nauji pažeidimai
Net po teisėsaugos kratų „Aviena ir Ėriena” nelegalių užsieniečių paslaugų neatsisakė. 2022 metų gegužės 9-ąją Valstybinė darbo inpekcija (VDI) čia atliko patikrinimą.
„Darbo inspektoriams nuvykus į darbdavio veiklos vykdymo vietą adresu rastas faktiškai dirbantis gyvulininkystės ūkio darbus (avis šeriantis) Kirgizijos pilietis. Patikrinus integracinės sistemos su Valstybinio socialinio fondo valdyba duomenis, buvo nustatyta, kad asmuo nėra ŽŪB „Aviena ir Ériena”, darbuotojų sąraše”, – informavo VDI.
Kirgizas inspektoriams pateikė darbo vizą, bet ji išduota visai kitam darbdaviui.
„Darbo sutarties darbuotojas nepasirašęs, nepranešta VSDFV apie asmens įdarbinimą, asmuo neturėjo leidimo dirbti pagalbinius gyvulininkystės ūkio darbus”, – pažeidimus vardino VDI.
Už šiuos pažeidimus VDI įmonei ir jos direktorei Juditai Karpovič- Noreikienei skyrė 900 eurų baudą.
Triumfavo galia ir pinigai
Su šia byla dirbusio Kovos su prekybos žmonėmis bei išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė įsitikinusi, kad visa istorija parodo akivaizdžias problemas.
„Migrantų išnaudojimas vis dar nėra rimtas nusikaltimas Lietuvoje, tiksliau, niekada tokiu ir nebuvo laikomas”, – pažymėjo ji.
Pašnekovė stebėjosi, kodėl tokia sudėtinga išnaudojimo byla atsidūrė Gargždų teisme.
„Didelė pagarba prabilusioms išteisintų (kol kas) vergvaldžių aukoms, matėme, kaip nelengva yra joms kalbėti apie patirtą žeminimą, psichologinį smurtą, apgaulę.
Nereikia ypatingų pastangų priversti paklusti pažeidžiamus ir priklausomus asmenis, čia visada gali pasitelkti ir migracinius įstatymus, faktiškai neleidžiančius atvykėliams pasitraukti iš vergovės.
Gėda, kad valstybės, t.y. mūsų visų vardu, šį kartą triumfavo galia ir turtas”, – sakė ji.
K. Mišinienei tenka pripažinti, kad mūsų šalis vis labiau praranda susidomėjimą prekybos žmonėmis problematika, yra išbarstyta taip ilgai kaupta tyrimų ir bylų nagrinėjimo ekspertizė.
„Pastaraisiais metais pasipylę šio tipo bylose išteisinimai rodo arba teismų apsisprendimą stoti prekeivių žmonėmis – ir išoriškai „respektabilių“, ir kriminalinio pasaulio atstovų – pusėn, arba didelį žinių trūkumą”, – tvirtino ji.
Bylų daugėja
Tiesa, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė per LRT radiją rugpjūčio viduryje minėjo, kad Lietuvoje daugėja ikiteisminių tyrimų dėl užsieniečių išnaudojimo priverstiniam darbui, dažniausiai tai susiję su transporto sektoriumi.
„Šiai dienai turime 22 ikiteisminius tyrimus: 13 – dėl prekybos Žmonėmis, 10 dėl prekybos žmonėmis priverstiniam darbui. Tai nauja tendencija, kur ikiteisminių tyrimų daugėja. Keletą metų atgal net neturėjo tokio straipsnio ir tokių nusikalstamų veikų”, – LRT radijui antradienį sakė N. Grunskienė.
Pasak jos, taip pat atliekami trys ikiteisminiai tyrimai dėl vaiko pirkimo ar pardavimo.
Šiose bylose nukentėjusiais pripažinta 111 asmenų, nustatyti 75 įtariamieji.
Generalinė prokurorė sako, kad sumažėjo ikiteisminių tyrimų dėl žmonių išnaudojimo seksualiniams nusikaltimams – žmonių išvežimo į užsienį verstis prostitucija, vagystėms, narkotikų platinimui, tačiau išaugo tyrimų dėl priverstiniam darbui.
„Turime didelę problemą, nukentėjusiųjų daug. Jiems reikalinga pagalba surašant pareiškimus. Sudedami akcentai ne ten, kur turėtų būti. Nesumokomas darbo užmokestis, jie prašo, kad prokuratūra imtysi priemonių, kad būtų sumokėtas darbo užmokestis. Norėtųsi, kad nevyriausybinės organizacijos padėtų tinkamai surašyti pareiškimus, kad tai prekyba žmonėmis priverstiniam darbui, kad tyrėjai galėtų įžvelgti pradžioje”, – sako N. Grunskienė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2025-08-24, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vietoj-zadeto-svajoniu-darbo-vergove-aviu-ukyje-120136439