Kaip ir kiekvienais metais, joje suskaičiuoti pradėti tyrimai, nustatytos aukos, nusikaltėliai, suskaičiuotos paskaitos, bukletai, filmukai.
Kaip ir kiekvienais metais – negalime atsikratyti nusivylimo, negi ministerija sugeba tik skaičiukus dėlioti?
Duokite nors kokią refleksiją, kodėl vienuose regionuose vienos išnaudojimo formos, kituose kitos, kas trukdo aukoms prabilti, kodėl viename komisariate mokami tirti prekybos žmonėmis nusikaltimai, o jau už 50 kilometrų – nebe ir t.t. ir pan.
O užvis bjauriausias yra eilės savivaldybių melas, be jokios kritikos ištransliuotas šioje ataskaitoje.Faktiškai toks begėdiškas netiesos sakymas ir pastūmėjo mus atsisakyti dalyvauti šioje perdėm statistinėje ataskaitoje.
Jeigu priims viską, ką atsiųsi, kodėl gi savivaldybėms ir nepasigirti neva egzistuojančia pagalbos sistema, prevenciniais renginiais, ekspertų grupėmis jų teritorijose? Iš peties dvi, na trys savivaldybės galėtų tuo pasidžiaugti, visur kitur – muilo burbulai ir tiek.
Nejau ministerijoje nėra jokių analitikų, kurių įžvalgos padėtų mums, praktikams, geriau suprasti tą košmarą, su kuriuo kas dieną susiduriame?
2019 METŲ KOVOS SU PREKYBA ŽMONĖMIS SITUACIJOS LIETUVOJE APŽVALGA