Vaikų pornografija yra prievartos pornografija.
Mūsų dėmesį patraukė, kaip Lietuvoje matomi dvasininkai, nutverti už rankos, tiksliau, už kompiuterių, kur jie kaupė tūkstančius failų su išnaudojamų vaikų atvaizdais, dalinosi jais su panašiais „mėgėjais“, o kartais ir pašaliniais šiam ratui asmenimis.
Kaip juos mato jų vadovybė, turinti galią nuspręsti jų likimus.
Priklausomybę nuo vaikų pornografijos tiesiogiai maitina aplinkinių apgailestavimas dėl išviešinimo, baimė įvardinti problemą, linkėjimai keistis, atgailauti…
Kiek tūkstančių Tėve mūsų išgydys priklausomą nuo vaikų prievartavimo vaizdų asmenį?
Būtų garbinga pagaliau nustoti apgaudinėti mus dėl “viską apvalančio atgailavimo”. To atgailavimo tiek “daug”, kad, žiūrėk, ne vienas nutvertas vaikų pornografijos, t.y. vaikų prievartavimo atvaizdų mėgėjas jau ir su Jėzumi Kristumi tapatinasi, verkšlena dėl motinos Bažnyčios persekiojimo…
Tad, labai kviečiame, nevadinkime to “netinkamu” elgesiu.
Jis – pasibaisėtinas, nusikalstamas, žlugdantis ir žudantis vaikus, išnaudojamus pornografijai.