Ko iš tikrųjų vertos kalbos apie vaikų interesų saugojimą teisminiuose procesuose?
Teismo koridoriuje lūkuriuojame apklausiamos nepilnametės, teisiamas su ja lytiškai santykiavęs suaugęs vyras.
Pirmas pasirodo nukentėjusios advokatas. „Labai jau mergaitė aikštinga, visą laiką rodė savo ožius”, kreipiasi jis į aukos motiną. „Mėgstanti ji pas jus pameluoti, ar ne?”
„Advokate, o ar ieškinį mums surašysite?”, bando kalbą nukreipti mama.
„Nu, mano manymu, tai ji nenukentėjo, kam čia tas ieškinys?”, vaidina nustebusį buvęs prokuroras, dabar verslo gyslą atradęs advokatas.
„O kas tokios šitos?”, įremia jis į mus akis.
Skubame prisistatyti, kad esame iš KOPŽI, kad palaikome nukentėjusius, kad…
„Nereikia jokio palaikymo, tikriausiai mokinate, kaip pasakas pasakoti teisme?”
Štai čia ir turime tokį šūktelėjimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui – ką jūs darote?
Seksualinę prievartą patyrusiems vaikams siūlomas vienas ir tas pats advokatas, kuris realiai specializuojasi prievartautojų gynime, yra čia nemažai pasiekęs, matome jo slidžius veiksmus ir regiono rezonansinėse bylose – bet nukentėjusiųjų jis pakęsti negali!
Gėda tarnybai, kad nesugeba išsiauginti adekvataus vaikų teisinio atstovo, didelė gėda.