Daug aiškiname, jog beribis vaikų naršymas internete įstumia juos į pavojingas situacijas, atkreipia liguistų asmenų dėmesį.
Pastaruoju metu pas mus plūstelėjo atvejų, kai įvairios socialinės tarnybos atpažįsta, jog jų priežiūroje esantys nepilnamečiai traukiami į vaikų pornografijos kūrimą ir pan.
Bet šis atvejis – kitoks, į vieną mūsų skyrių atėjo sunerimusi šeima, auginanti kelis vaikelius.
Į dešimtmetės FB paskyrą (!) pradėjo plaukti vyriškų lytinių organų nuotraukos, siunčiamos iš zuikučiais, gėlytėmis pasidabinusių neaiškių profilių.
Mergaitės tikroji mama yra sukūrusi kitą šeimą, su vaikais nebendrauja – šie jos labai ilgisi, nors to ir neparodo.
Suaugusieji supranta, jog internetas su savo „neribotom galimybėm” neatstos išvykusios mamos, tačiau ilgą laiką buvo tarsi ramu – mergaitė gretimame kambaryje, „prikepusi” prie ekrano, gal mokosi, gal žaidžia?
Gerai, kad supratę, kas vyksta, suaugusieji kreipėsi mus, į policiją – pornografinių vaizdų siuntėjų nepavyko identifikuoti, tačiau tai buvo puiki proga šeimoje įsigilinti į vaikų jausmus, atrasti jų vienatvę, ieškoti išeičių.
Ar leistumėme vaikui bėgti per judrią autostradą?
O internete paliekame juos vienus.