„Vietoje greito teisingumo – užsitęsęs“, – taip ekspertai kalba apie ilgas eiles laukiant teismo psichologinių ir psichiatrinių ekspertizių. Nutinka ir taip, kad vaikai paskirtų ekspertizių laukia bene metus, o vėliau – ir jų išvadų. Dėl tokios situacijos stringa ir teikiama pagalba, ir vykdomi tyrimai.
Ekspertai vėl kelia klausimą dėl psichologinių ir psichiatrinių ekspertizių atlikimo terminų. Tokios ekspertizės atliekamos prokuroro prašymu, kai, pavyzdžiui, po patirtos prievartos apklausiami vaikai. Ekspertizės tyrimo išvados gali tapti svarbiais duomenimis įrodant kaltinamojo kaltę. Tačiau trūksta specialistų, ekspertizių tenka laukti, o dėl to stringa ne tik tyrimai, bet ir teikiama pagalba.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba, atliekanti tokias ekspertizes, užsitęsiančius terminus aiškina specialistų trūkumu ir dideliu ekspertizių skaičiumi.
Apie ilgus ekspertizių atlikimo terminus kalba Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. Pavyzdžiui, LRT.lt sako K. Mišinienė, vienas tyrimas dėl galimos seksualinės prievartos prieš nepilnametę pradėtas 2024-ųjų birželį, o ekspertizės laikas paskirtas beveik po metų – 2025-ųjų kovą.
Ekspertė pateikia ir kitą atvejį – moteris buvo išprievartauta ir sužalota 2023-iųjų balandį. Tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po daugiau nei po metų – 2024-ųjų rugpjūtį prokuroras priėmė sprendimą atlikti ekspertizę, ji atlikta dar po kelių mėnesių – lapkritį, o ekspertizės išvadų nėra iki šiol.
„Ar kalbame apie kažkokias sistemines kliūtis tinkamai organizuoti tokias svarbias procedūras, apie kažkieno vadybinį neįgalumą ar tiesiog cinišką abejingumą? Labai norėtume išgirsti atsakymus – nuoširdžiai stebina, kad ilgos eilės prie ekspertų kabinetų yra nuolat slepiama ar ignoruojama problema, atseit taip visą laiką buvo ir bus“, – sako K. Mišinienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė taip pat sutinka, kad ilgos eilės laukiant ekspertizės kelia nerimą. E. Žiobienė pasakoja apie atvejį, kai vaiko tėvams buvo iškelta byla dėl smurto, dėl jos vaikai iš šeimos buvo paimti dar 2024 metų gruodį, o ekspertizės išvadų nėra ir praėjus metams.
Problemą mato ir prokurorai
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius antrina, kad ši problema išlieka jau „daug metų“. Problema itin aktuali atliekant vaikų psichologines ir psichiatrines ekspertizes.
Kaip aiškina prokuroras, įtariant, kad vaikas galėjo patirti smurtą artimoje aplinkoje ar seksualinę prievartą, skiriama ekspertizė. Teismui priėmus tokią nutartį, visų pirma reikia laukti, kol ekspertizė bus atlikta. Atlikus ekspertizę, užtrunka ir jos išvados surašymas.
„Kauno kolegos nurodo, kad nuo nutarties skirti ekspertizę priėmimo iki vaiko fizinio atvykimo pas ekspertus praeina mažiausiai septyni–aštuoni mėnesiai. (…) Ekspertizės išvadų surašymas užtrunka iki mėnesio–dviejų. Tai reiškia, visas vienos ekspertizės atlikimas užtrunka ne mažiau septynių mėnesių, devynis mėnesius, o kartais dar ilgiau“, – LRT.lt komentuoja R. Valentukevičius.
Pasak vyriausiojo prokuroro, stringant ekspertizėms, stringa ir tyrimai. Būtent ekspertizių išvados paprastai tampa vienais svarbiausių ikiteisminio tyrimo įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę.
R. Valentukevičiaus vertinimu, ekspertizės turėtų būti atliekamos kuo greičiau, kad specialistai galėtų sužinoti reikalingą informaciją ir mažiau traumuotų vaiką.
„Jei nuo vaiko patirtos seksualinės prievartos ar smurto iki ekspertizės atlikimo praeina septyni ar devyni mėnesiai, o dėl objektyvių priežasčių kartais net ilgiau, klausimas, ar mažas vaikas atsimins, ar objektyviai sugebės atsakyti į klausimus. Ar tai nebus papildomas vaiko traumavimas, kai ekspertizė vykdoma po tokio ilgo laiko, kai kažkiek išblėsę neigiami potyriai ir emocijos? Aišku, žala taip greitai neišnyksta“, – tvirtina prokuroras.
Jei ekspertizė atliekama nuo galimo nusikaltimo praėjus devyniems mėnesiams ar metams, įrodymų reikšmė ir jų objektyvumas taip pat sumažėja.
„Teismo psichiatrijos ir psichologinės ekspertizės turėtų būti atliekamos nedelsiant, kad visos neigiamos patirtys būtų kuo šviežesnės, kad su specialistų pagalba, kiek įmanoma netraumuojant vaiko, būtų ištraukta informacija, aprašyta, įvertinta ir kaip įrodymas pateikta ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui, o vėliau – teismui“, – vardija R. Valentukevičius.
Stringa pagalbos teikimas
KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė pabrėžia, kad ilgi ekspertizės laukimo laikotarpiai turi įtakos nukentėjusiųjų gyvenimui. Visų pirma, teigia ekspertė, sustoja pats ikiteisminis tyrimas, neretai įtariamasis lieka laisvėje, gal net visai šalia savo aukų.
Pasak K. Mišinienės, tokiu atveju įtariamasis ar jo aplinkos žmonės pradeda ieškoti prabilusių nukentėjusių asmenų, ieško būdų, kaip susitarti ar daryti įtaką liudininkams. Užstrigus ekspertizės klausimams, neretai užstringa ir pagalbos nukentėjusiesiems teikimas.
„Svarbus poreikis gauti visą psichologinę pagalbą – ir kuo skubiau. Tačiau dauguma teismo ekspertų įspėja, kad iki ekspertizės atlikimo nereiktų konsultuoti nukentėjusio asmens, kad „nebūtų užteršta jo atmintis“ ar įnešta kokių pašalinių interpretacijų.
Kaip šią nuostatą suderinti su skubia psichologine pagalba patyrusiam smurtą nepilnamečiui ar suaugusiajam? Ypač kai trauminiai išgyvenimai yra labai stiprūs, galbūt atsirado net suicidinių minčių“, – klausimus kelia K. Mišinienė.
Vietoje greito teisingumo – užsitęsęs
Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės, iš tiesų gali taip būti, kad tol, kol nėra atlikta ekspertizė, vaikas negauna psichologinės pagalbos.
„Iki ekspertizės neturėtų suteikti psichologinės pagalbos, jei norima iš vaiko gauti turinio. Psichologo darbas pagalbos prasme yra visiškai priešingas ekspertizės tikslams“, – aiškina vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Norint, kad ekspertizė būtų sėkminga ir vaiko parodymai būtų naudingi, jis turi nuosekliai prisiminti, kas nutiko, ir nekeisti savo parodymų. Svarbu, kad kiti žmonės iki ekspertizės vaikui nepadarytų įtakos ir neįdiegtų klaidingų teiginių.
„Jei vaikas patyrė seksualinę prievartą, kas yra baisus išgyvenimas, psichologo tikslas – kad jis kuo greičiau pamirštų, kas nutiko. Tačiau dėl laukiančios ekspertizės vaikas negali to pamiršti. O ekspertizė numatoma tada, kai prokuroras surenka medžiagą ir užrašo į ekspertizę. Tada tris ar keturis mėnesius reikia sulaukti ekspertizės, neduok dieve, paskirtą dieną vaikas susirgs, tuomet viskas dar labiau nusikelia“, – LRT.lt pasakoja E. Žiobienė.
Ekspertė pabrėžia – dėl ilgų eilių stringa ir baudžiamieji tyrimai, o labiausiai nukenčia būtent vaikas.
„Pavyzdžiui, vyksta smurto artimoje aplinkoje byla, vaikas paimtas iš šeimos, bet per metus byla net teismo nepasiekė. Koks tikslas vaiką laikyti metus atskirtą nuo tėvų? O jei vėliau paaiškės, kad smurto nebuvo? Bus padaryta žala vaikui. Taip, nubausti ir tėvai, bet taip nubaustas vaikas. (…)
Kol nėra ekspertizės, prokuroras negali net kaltinamosios išvados surašyti. Viskas stringa. (…) Mano supratimu, nusikalstama net ir tris mėnesius vaiką laikyti ant suoliuko“, – kritikuoja E. Žiobienė.
Su tuo sutinka ir prokuroras R. Valentukevičius – užsitęsus ekspertizėms, galiausiai nukenčia vaikas: „Jis, mano vertinimu, yra per ilgai įtrauktas į baudžiamąjį procesą. Taip vietoje greito teisingumo išeina užsitęsęs teisingumas.“
Taupome vaikų gerovės sąskaita?
Ilgas eiles ekspertizei atlikti prokuroras R. Valentukevičius aiškina ekspertų trūkumu. Pasak prokuroro, šis darbas itin sudėtingas, o dirbti su skaudžiais vaikų išgyvenimais ir girdėti apie atliktus nusikaltimus gali ne kiekvienas. Specialistų trūkumą gali lemti ir per maži atlyginimai.
„Atlyginimas nėra patrauklus už tokio pobūdžio, emociškai ir net fiziškai išsekinantį darbą. Norinčių dirbti atsiranda nelabai daug“, – pastebi R. Valentukevičius.
Su tuo sutinka ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė: „Jei dirbtų visi paruošti ekspertai, būtų viskas gerai. Bet nutinka taip, kad kažkas išeina motinystės atostogų keičia darbą, galbūt atsiranda atlyginimo, finansavimo klausimas.“
Žinoma, sutinka vaiko teisių apsaugos kontrolierė, brangu paruošti gerą specialistą, o keliami reikalavimai dideli. Tačiau svarbu, kad ekspertai būtų kompetentingi, o į jų paruošimą ir išlaikymą būtų investuojama.
„Atrodo, prabanga išlaikyti ekspertą, bet kitaip taupome vaikų gerovės sąskaita“, – pastebi E. Žiobienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė svarsto ir apie tai, ar tikrai visose bylose reikia atlikti ekspertizę. Visgi E. Žiobienė pažymi, kad tais atvejais, kai vaikas nepatyrė tiesioginės prievartos ar smurtas vyko anksčiau ir nepaliko žymių, bylose dažnai remiamasi tik vaiko parodymais. Tada jais grindžiami visi kaltinimai, o atlikta ekspertizė suteikia patikimumo.
„Jei nėra galimybės fiziškai nustatyti smurto, vaiko žodiniai parodymai būna labai svarbūs. Norėdami juos pagrįsti, prokuratūra ir teisėjas akivaizdžiai remiasi ekspertizės duomenimis. (…) Tada ekspertizė tampa labai svarbi“, – teigia E. Žiobienė.
Tarnyba atsakė ne į visus klausimus
LRT.lt kreipėsi dėl interviu su Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovu ar kitu jos atstovu, bet tarnyba į klausimus sutiko atsakyti raštu. Tiesa, atsakymus gavome ne į visus pateiktus klausimus. Pavyzdžiui, tarnyba neatsakė, kiek vidutiniškai reikia laukti, norint gauti ekspertizę civilinėje ir baudžiamojoje byloje, taip pat per kiek vidutiniškai laiko pateikiama ekspertizės išvada.
Kaip informuoja Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos patarėja komunikacijos klausimais Roberta Dapkuvienė, 2023 metais buvo paruošti penki teismo ekspertai, 2024 metais – trys. Šiuo metu tarnyboje dirba 23 teismo psichiatrai ekspertai ir 14 teismo psichologų ekspertų, taip pat stažuojasi viena teismo psichiatrijos ekspertė.
Pasak R. Dapkuvienės, tiek specialistų per metus gauna atlikti daugiau nei 2 tūkst. psichiatrinių-psichologinių ekspertizių ir apie 3 tūkst. konsultacijų. Iš gaunamų teismo nutarčių atlikti ekspertizes daugiau nei 200 skiriamos vaikų ir paauglių ekspertams.
Tarnybos atstovės teigimu, ekspertizės suaugusiems žmonėms atliekamos pagal regioninį pasiskirstymą. Esant poreikiui, ekspertai nukreipiami į kitus skyrius, kuriuose formuojasi ilgos laukimo eilės.
Tiesa, tokia tvarka negalioja nepilnamečiams paskirtų ekspertizių atveju – Vaikų ir paauglių skyrius aptarnauja visą Lietuvos teritoriją. Šiame skyriuje dirba keturios psichiatrės ekspertės ir keturios vaikų ir paauglių psichologės ekspertės. Tiek specialistų dirba su visos Lietuvos vaikais.
Aiškindama ekspertizių eilių problemą, R. Dapkuvienė sako, kad neretai asmenys, kuriems pavesta atlikti ekspertizę, vengia atvykti paskirtu laiku, kartais būna reikalingas papildomas ištyrimas arba stacionarinės ekspertizės paskyrimas. Jaučiamas ir darbuotojų trūkumas.
„Susidarius situacijai, kai vienu metu gaunamas didesnis nutarčių skirti teismo psichiatrijos ekspertizes skaičius, neišvengiamai prailgėja ekspertizių laukimo eilė. Tarnyba, kaip ir dauguma gydymo įstaigų, susiduria su gydytojų specialistų trūkumu, kurių paiešką apsunkina tiek nekonkurencingu tampantis atlyginimas kylant gydytojų darbo užmokesčiui kitose gydymo įstaigose, tiek sunkus darbo pobūdis“, – sako R. Dapkuvienė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2025-01-31, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2468398/uzsiteses-teisingumas-net-prievarta-patyre-vaikai-specialistu-laukia-bene-metus