Kuo byla, išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme, yra unikali?
Joje matome, kaip nusikalstama gauja, tarsi koks kirminas, raitosi ir plečiasi ten, kur yra galimybė užsidirbti.
Paklausa prostitucijai? Tuoj suorganizuojama pasiūla. Daug perkamo sekso ištroškusių vyrukų, galinčių mokėti dosniau už pavojingus moterų sveikatai veiksmus? Nėra problemų, mes nežiūrime, darykite, ką norite.
Prostitucijos „verslas” taip gerai ėjosi Šiaulių mieste, jog kai kurie gaujos nariai pradėjo fantazuoti apie „didelius namus”, pilnus parduodamų moterų.
„Yra mergų Tauragėje, bet ten neina jų išstatyti, tuoj policija pradeda gaudyti, galėčiau jas čia atvežti”, kūrė „verslo” planą vienas.
Bet pagrindinis penkių prekeivių žmonėmis, besirėmusių nenustatytu skaičiumi pagalbininkų, pajamų šaltinis buvo narkotikų pervežimas į Islandiją.
Vėlgi – su minimalia rizika sau, mat narkotikus slėpdavo savo aukų kūnuose.
Ar galite įsivaizduoti, kad praryjate 60-70 neplonų paketėlių su nuodais ir skrendate per pusę pasaulio, su ilgais persėdimais, lūkuriavimais patikros postuose?
Teismas nustatė, jog įplyšus vienam paketėliui, mirtis žmogų ištiktų nedelsiant dėl tam tikrų kokaino savybių.
Apgailestaujame, kad aukas nusikaltėliams pavyko surasti ypatingai pažeidžiamas: našlaitės, ankstyvoje vaikystėje dėl žiauraus smurto artimoje aplinkoje netekusios tėvų, vaikinas, nuo kūdikystės keliavęs per gausybę globos įstaigų.
Šioje byloje išnaudojimo sukeltos psichologinės pasekmės yra neišmatuojamos, turime tą atvirai pripažinti.
Buvome liudininkės tokios elgsenos kaip nuolatiniai suicidiniai bandymai, izoliavimasis nuo aplinkos, agresija į mus, į savo vaikus.
Tiesa, dėka psichologinės pagalbos, kantrių socialinių darbuotojų, žaizdos po truputį gijo, nors ir ne visos.
Štai taip, mielieji Šiauliai, tolimasis Reikjavike, kokia gūdi tamsa jūsų skersgatviuose.