Ar saugu gyventi Lietuvoje? Toks klausimas skambėjo Lietuvos Carito ir Klaipėdos apygardos prokuratūros rengtoje diskusijoje. Teisėsaugos atstovai pasakojo apie prekybos žmonėmis ir prostitucijos bylų ypatumus.
Caritas atstovai kartu su prokurorais konstatavo – prostitucijos ir prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje yra vargiai nustatomi. Sunkių nusikaltimų aukos bijo prisipažinti ir tyli, todėl sekso industrija gali klestėti.
„Su tokiais apskritaisiais, diskusijų stalais keliaujame per Lietuvą. Buvome Kauno, Šiaulių, Tauragės savivaldybėse. Prekyba žmonėmis ir prostitucija yra labai aktuali Lietuvai. Matome gausius būrius nukentėjusių. Laikas pašnekėti, kodėl tiek bylų atsiranda teismuose, kodėl aukos bijo duoti parodymus“, – kalbėjo Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.
Anot jos, moterys ir vaikai, kurie nukenčia nuo prostitucijos ir prekybos žmonėmis dažnai nedrįsta kreiptis ne tik į teisėsaugos struktūras, tačiau ir į kitas pagalbos įstaigas.
Visoje Lietuvoje atliekamas 31 su prekyba žmonėmis ir prostitucija susijęs ikiteisminis tyrimas. Klaipėdoje atliekami devyni tokio pobūdžio tyrimai.
Klaipėdos apygardos vyriausiais prokuroras Giedrius Danėlius sutiko, kad tai neatspindi viso prekybos žmonėmis ir vertimosi prostitucija masto: „Mes ir kalbame apie tai, kad tokie nusikaltimai yra latentiniai. Jų pasekmių visuomenėje mes nematome. Ant pirštų galima suskaičiuoti kiek kartų kreipėsi pačios nukentėjusios.“
Už prekybą žmonėmis gali grėsti iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau G.Danėliaus teigimu, dažnai byla yra perkvalifikuojama į lengvesnį nusikaltimą, susijusį su prostitucija. Tokia veika traktuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Tuomet galima laisvės atėmimo trukmė sumažėja – už grotų gali tekti praleisti iki septynerių metų.
Anot jo, prekyba žmonėmis susijusi ir su sunkmečiu – dažnai darbo svetur ieškoti išvykę lietuviai supranta, kad pateko į prekeivių žmonėmis spąstus.
Prokuroras prostituciją lygino su narkotikų prekeiviais – žinoma kiek yra bylų, tačiau koks tikrasis mastas, galima tik spėlioti. Pradėjus domėtis kaip moteris atsidūrė sąvadautojų rankose, pradeda vyniotis ištisas tinklas, kuris kartais apglėbia ne vieną miestą.
Prisidengė masažu
Didžiausio atgarsio Klaipėdoje yra sulaukusi naktinių klubų ir „masažo“ teikėjų istorija. Teismą pasiekusioje byloje, prostitucijos verslu kaltinami šešiolika asmenų.
Analogiškos bylos yra perduotos ir į Šiaulių, Kauno, Vilniaus teismus. Šiuose miestuose sulaikytos didelės grupės žmonių.
„Klaipėdoje žinomi „Escape“ klubai, kur buvo teikiamos ne tik masažo paslaugos. Šie asmenys perduoti į teismą. Sudėtingos tokios bylos. Aukos yra gana specifinės, dauguma moterys. Jos patyrė tam tikrą prievartą, joms sudėtinga apie tai pasakoti, duoti parodymus.
Reikia atsižvelgti, kad yra negatyvi visuomenės reakcija. Aukos bijos, kad sužinos artimieji, draugai. Tyrime gaunasi užburtas ratas“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas.
„Tyrimas užtruko apie metus. Per tą laikotarpį keitėsi labai daug darbuotojų. Masažuotojų per klubo gyvavimą buvo labai daug. Vienu metu paslaugas teikdavo apie šešias merginas. Preliminariais skaičiavimais, galima sakyti, kad per kelis mėnesius pasikeisdavo apie dvidešimt masažuotojų“, – sakė Klaipėdos apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biuro viršininkas Ramūnas Strazdauskas.
Pareigūno teigimu, seksualinėmis paslaugomis naudodavosi vyresnio amžiaus vyrai. Dažnai jie būdavo pasiturintys ir užimdavo geras pareigas. Pasitaikė ir žinomų pavardžių.
Pusvalandis praleistas su tariama masažuotoja kainuodavo apie 150-200 litų. Įstatymiškai, bauda už prostitutės paslaugų pirkimą neviršija 500 litų. Pinigų srautai, kurie plaukdavo iš prostitucijos verslo, skaičiuojami šimtais tūkstančių litų, sumos gali siekti net milijoną litų.
Evelina Vaškevičiūtė
Publikuota 2011 m. lapkričio 13 d. www.lrytas.lt