Ar teko pažinti žmonių, patyrusių prekybos žmonėmis siaubo pinkles, pažvelgti į jų akis ir pamatyti begalinį skausmą, pažeminimą, tuštumą, beviltiškumą…
Renata Karaliūnaitė ir Lina Vėlavičiūtė dirba su prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis Telšių vyskupijoje (Klaipėdos skyrius). Socialinės darbuotojos teikia tokiems žmonėms psichosocialinę pagalbą. Taip pat vykdo prevencinę veiklą. Prie pagalbos teikimo nukentėjusioms moterims talkina ir savanoriai.
Lietuvos Caritas projektas “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ pradėtas vykdyti nuo 2001 metų. Projektas veikia penkiuose skyriuose: Marijampolėje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir centrinė būstinė Kaune.
Projektas finansuojamas Vokietijos katalikiško fondo „Renovabis“, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projektas jau vykdomas 10 metų, todėl turi sukaupęs nemažai darbo patirties dirbant su prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis.
Pasak R. Karaliūnaitės ir L. Vėlavičiūtės, didžiausi projekto rezultatai – suteikta pagalba nukentėjusioms moterims ir merginoms, padėjimas joms atsitiesti po patirtų išgyvenimų, traumų, prievartos, smurto.
Dažnai visuomenė tokias moteris smerkia, niekina teigia, jog jos pačios savo noru atsidūrė prostitucijoje, pasirinko tokį gyvenimo kelią, tai kodėl joms reikėtų padėti? Tačiau niekas nesusimąsto apie tai, dėl kokių priežasčių moteris atsidūrė tokioje situacijoje, kas ją privedė prie to, jog ji tapo prekybos žmonėmis auka.
„Girdime daug istorijų iš nukentėjusių moterų, nepilnamečių merginų, kaip jos atsidūrė prostitucijoje, ar prekybos žmonėmis tinkle, ir nei viena iš jų nėra pasakiusi, jog ten atsirado todėl, kad norėjo ar patiko būti prievartaujamai. Dažnai visuomenė smerkia tokias moteris, kaltina jas, tačiau niekada nekalba apie tuos, kurie perka moteris. Juk vis dėlto paklausa gimdo pasiūlą…
Toks visuomenės požiūris tikrai neskatina nukentėjusių moterų ieškoti ar kreiptis pagalbos, o atvirkščiai – jas stigmatizuoja. Juk klientai – praktiškai nebaudžiami, apie juos nekalbama, jie tarsi apgaubiami šydu, deja, nukentėjusios moterys nuolat viešinamos,“ – apie nukentėjusių moterų problemas pasakoja pašnekovės.
Pasirodo, kad dažnai merginos ir moterys į prekybos žmonėmis tinklą pakliūva iš mažesnių miestelių, kaimų, nes jų dažnai nepasiekia informacija apie tai, kaip apsisaugoti nuo prekiautojų žmonėmis, kaip verbuojamos merginos moterys ir netiki, kad apskritai tai – vyksta.
„Tokios moterys retai ieško ar kreipiasi pagalbos į organizacijas pačios, o jeigu ir ateina, į kokį socialinės paramos skyrių ar į kitą įstaigą, tai nesako, jog yra prekybos žmonėmis aukos, nes požiūris į jas yra aiškus. Deja, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai net išsilavinę įstaigų darbuotojai, smerkiančiai žiūri į tokias moteris ir kaltina dėl patirtos nelaimės jas pačias.
Todėl moteris nenori ir nebeieško pagalbos. Problema ta, jog kartais net profesionalūs darbuotojai nesugeba tinkamai įvertinti susiklosčiusios nukentėjusio asmens situacijos, tiesiog nesugeba tinkamai identifikuoti prekybos žmonėmis ar prostitucijos atvejų.
Pasitaiko, jog darbuotojai užsimerkia prieš prekybos žmonėmis problemą, motyvuodami, kad tai – moters pasirinkimas arba tiesiog pabrėžia, jog tokių atvejų pas jų nėra.“
Pasak pašnekovių, kad moteris atsitiestų ir pradėtų gyventi savarankiškai – tai priklauso nuo individualios situacijos. Vienoms prireikia pusės metų, kitoms – metų ar kelių. Prekybos žmonėmis auka galima tapti per vieną dieną, o išsikapstyti iš bėdos užtrunka ilgai.
„Mes moteris stengiamės palaikyti visokeriopai. Dažnai tampame joms artimiausiais žmonėmis, būna, kad nuo jų nusigręžia ir patys artimiausi, dėl to, kad jos tapo prekybos žmonėmis aukomis. Pirmiausia, nesmerkiame jų ir joms nemoralizuojame, nes puikiai matome ir suprantame, kodėl jos atsidūrė tokioje situacijoje. Dažnai tai būna psichikos sveikatos sutrikimų turinčios moterys ar merginos, vaikų globos namuose augančios merginos, skurde esančios moterys, tėvų nemeilę, smurtą, prievartą patiriančios merginos, moterys. Suteikiame joms visą reikiamą psichosocialinę pagalbą,“ – sako specialistės.
„Vienas iš mūsų projekto siekių yra tai, jog mes norime atstatyti socialinį teisingumą, tai reiškia apginti nukentėjusias moteris ir atvesti sutenerius, prekiautojus žmonėmis iki teisiamųjų suolo, kad jie atsakytų už padarytus nusikaltimus”.
Iš tiesų nukentėjusių moterų ir merginų nuo prekiautojų žmonėmis skaičius yra didelis, tačiau gaila, jog jos nesikreipia į policiją ar kitas organizacijas galinčias joms padėti. Deja, užfiksuojami tik keletas, nors realiai tokių atvejų yra žymiai daugiau…“
Gali kreiptis asmenys nukentėję iš bet kurios Lietuvos vietos.
Lietuvos Caritas projektas „Pagalba prostitucjos ir prekybos žmonėmis aukoms“ kontaktai:
Taikos pr. 29a, Klaipėda.
El.paštas: klaipeda@anti-trafficking.lt
Tel.nr: 867818791
www.anti-trafficking.lt.
Publikuota 2012 m. gegužės 3 d. www.telsietis.lt