Šis metas mūsų centrui yra pati liudijimų teismuose karštinė.
Parodymus duoda vaikai, tvirkinti internete, prievartauti realybėje; vyrai ir moterys, parduoti į darbinę vergovę LT ir užsienio šalyse; jaunuoliai, versti daryti nusikaltimus – vogti, prekiauti narkotikais; apsukrių sukčių išnaudoti neįgalūs asmenys; mergaitės, parduotos į prostituciją…
Nelengva nukentėjusiems siekti teisingumo – nors šiandien teisėjai bando laikytis ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvos ir užtikrinti, pavyzdžiui, liudijantiems atskiras patalpas teismuose, tačiau pastatai yra tam nepritaikyti, malamės visi bendrame būryje siauruose teismų koridoriuose, nusikaltėliai ir jų advokatai tebeturi visas galimybes gąsdinti, grasinti, įtakoti aukas.
Pačiose teismų salėse irgi ne kažką.
„O tai su kiek vyrų tu esi iš viso miegojusi?!” – tėškia ašarojančiai seksualinės prievartos aukai teisiamojo advokatas.
„Aš šitos bobos daugiau negaliu klausytis, nusišneka ji” – mūsų advokatei per visą salę rėkia teisiamas recidyvistas.
„Kas tu tokia, iš kur atsiradai ir kodėl tą durnių gini?” – teismo akivaizdoje prie mūsų socialinės darbuotojos kabinėjasi kitas teisiamasis, prunkščiant gaujos advokatams.
Gerai suprantame, ką turi išgyventi nukentėjęs asmuo, ryžęsis praverti teismo duris.
Bet kito kelio, kaip pažaboti prekeivius žmonėmis, prievartautojus nėra.
Tad reikia tiesiog labai susikaupti ir atsilaikyti.