Kam vaikai galėjo pasisakyti?
Tos pačios vietinės Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos tiek ataskaitose, tiek teisme nerausdamos tvirtino, jog „mergaitės buvo mylimos, saugios, augo doros, dėkingos globėjams“.
Miesto vaikų psichiatrė, ir šiandien besiverčianti paklausia praktika, buvusi pagrindinė psichotropinių vaistų „maitintoja“ maištaujantiems, norintiems netylėti prievartaujamiems vaikams, ramiai liudijo, jog „seksualinę prievartą patiriantys vaikai ne visada atsiskleidžia, dalis jų taip ir lieka su šiuo išgyvenimu savyje…”
Kaip galima užkardyti tokius nusikaltimus ateityje?
Turime tiek daug specialistų ŠMM, SADM, TM – šis klausimas jiems. Mes, NVO, be jokių papildomų lėšų, žmogiškųjų resursų, samdėme šioje byloje stiprų advokatą, aukoms teikėme socialinę, psichologinę pagalbą, tebedirbame su jomis iki šiol.
Valstybė atmeta mūsų pasiūlymus dėl Seksualinių nusikaltėlių registro, aiškina tai būsiant pertekline priemone.
Gerai, jei yra kitų būdų, kaip tokius „prisiekusius“ pedofilus, kaip šios bylos veikėjas, sukontroliuoti, atgrasinti nuo jų geismų realizavimo – laukiame jų.