Į Kauno apygardos teismą atkeliauja byla, kuri ugnies virbalais varsto mūsų komandos širdis, tiesiog neįmanoma suprasti, kodėl suaugę žmonės daro tokius dalykus vaikams, savo vaikams.
Atokiame Suvalkijos užkampyje po tėvų skyrybų trys mažos mergaitės teismo buvo paliktos auginti tėvui. Mama džiaugėsi išsivadavusi nuo negailestingo smurtautojo, ją bendras gyvenimas buvo taip iškankinęs, jog tuo metu moteris bėgo iš tų prakeiktų namų neatsigręždama, žadėdama vaikams juos vėliau, jau atsistojusi ant kojų, pasiimti.
Ir gūdžiame vienkiemyje atsivėrė pragaro vartai…
Jauniausiai mergaitei buvo tik 4 metukai. Apsvaigęs nuo pastoviai žiūrimos vaikų pornografijos, apimtas geismų, įtūžio ant viso pasaulio, niekad niekieno nestabdytas, suaugęs vyras ištisomis dienomis prievartaudavo, mušdavo savo vaikus, buvo juos taip meistriškai įbauginęs, jog aplinkiniai net neįtarė, kas dėjosi tame mediniame namelyje.
Nors tikriausiai ne visai taip – tame pačiame būste gyveno ir šio pabaisos tėvai, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, jie ėmėsi persekioti išsikėlusias sūnaus aukas, įkalbinėti jas keisti parodymus.
Didelė sėkmė, kad byla pateko į puikaus prokuroro rankas, pasiuntusio už grotų ne vieną vaikų prievartautoją.
Būtų gerai, kad šia byla pasidomėtų visi purkštaujantys dėl Seksualinių nusikaltėlių registro, bailiai, atsiprašom, moksliškai komentuojantys iš savo šiltų kabinetų universitetuose.
Ateikit, paklausykit, ką darė vaikų prievartautojas (kol kas nenuteistas) į vieną lovą suguldytoms trims mažoms mergaitėms.
Gal tada ne registrą stabdysite, o vieną kitą tyrimą apie tokį iškreiptą elgesį atliksite, juk reikia šiuos žmones gydyti, stebėti, konsultuoti.
Ar nereikia?