Straipsniai - 2014

SUTENERIS ATPILDO SULAUKĖ PO AŠTUONERIŲ METŲ ("BALSAS.LT", 2014-09-26)

Albanas Vladimiras Ismailis (41 m.), iš lietuvių prieš 10-metį pirkdavęs lietuvaites ir versdavęs jas teikti lytines paslaugas Didžiojoje Britanijoje bei pelnydavęsis iš jų prostitucijos, pagaliau pagautas ir pasodintas už grotų. Pailgėjo bausmė Šis prekeivis žmonėmis buvo nuteistas dar 2006 metais kartu su kitais sėbrais: Albertu Rama (31 m. nuteistas 11 metų laisvės atėmimo), Andre Hoksa (36 m., nuteistas 12 metų), Ladžiu Goduniu (36 m., nuteistas 7 metams), E. Javoriu (nuteistas 7 m.) ir A. Kananiu (nuteistas 5 metams laisvės atėmimo). Tais metais V. Ismailiui, kuris buvo pripažintas gaujos vadeiva, buvo skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau šis albanas sugebėjo nuo teisėsaugos pasislėpti ir jį pavyko surasti tik po 8 metų. Vyras buvo sučiuptas tik šių metų gegužę Graikijoje. Pargabentas į Didžiąją Britaniją jis vėl stojo prieš teismą – už slapstymąsi bausmė jam buvo prailginta 6 mėnesiais. „Prieš aštuonerius metus nuteistasis padarė siaubingą nusikaltimą, suluošino merginų gyvenimus, tai liudija ir anuomet paskirta net 14 metų bausmė, tad už ilgą slapstymąsi bausmės laikotarpis turi būti prailgintas“, – pažymėjo teisėjas. Nupirko dvi lietuves Tarptautinė gauja, kuriai priklausė ir grupė mūsų tautiečių, ir, kuri užsiėmė prekyba merginomis, išnaudojo jas prostitucijai bei pelnėsi iš jų, aktyviai „dirbo“ 2004-2005 metais. Įrodyta, kad V. Ismailio grupuotė iš šių lietuvių nusipirko tik dvi merginas. Lietuvaičiai tautietėms, neturinčioms pragyvenimo šaltinio, siūlė važiuoti į Anglija, Airiją – girdi, ten jų draugai parūpins legalius darbus. Vienai jų buvo pažadėtas valytojos, o kitai – barmenės darbas.

Merginos buvo užverbuotos iš nedidelių miestelių, iš pradžių atvežtos į Vilnių, o po poros dienų išskraidintos į Didžiąją Britaniją. Tačiau vos atvykus į svečią šalį joms buvo pranešama, kad yra parduotos į sekso vergiją. „Jei nedirbsite, nužudysime jus ir jūsų artimuosius“, – anuomet į viešbutį atgabentas merginas gąsdino albanai. Viena mergina iš karto buvo nuvežta į butą Nanytono mieste, kur tą patį vakarą buvo priversta priimti klientus. O kita lietuvė išvežta į Mančesteryje veikusį nelegalų viešnamį. Po keleto mėnesių abiems merginoms pavyko pabėgti. Vienai merginai pavyko susisiekti su artimaisiais Lietuvoje ir papasakoti, kas jai nutiko. Tuomet merginos motina kreipėsi į Lietuvos pareigūnus, o šie – į Didžiosios Britanijos. Pastarieji suorganizavo merginos išlaisvinimo operaciją. Kitai lietuvei, kuri dirbo Mančesterio viešnamyje, pagelbėjo du jos klientai. Mergina dviems lenkams išklojo, kaip ji buvo apgauta ir priversta dirbti prostitute, o šie ją paslapčia išsivedė iš viešnamio ir perdavė pareigūnams. Tuomet pagalbos į Lietuvos teisėsaugininkus ir kreipėsi Didžiosios Britanijos policininkai. 

Aktyvūs tiekėjai 

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl merginų „tiekimo“ suteneriams Anglijoje ir Airijoje. Kaltinimai buvo pareikšti grupei lietuvių iš Vilniaus ir Tauragės, kurie apsukę galvas merginoms ir, išskraidinę jas į Didžiają Britaniją, parduodavo minėtiems albanams. Vienos „gyvosios“ prekės kaina svyravo nuo 2000 iki 4000 svarų sterlingų (nuo 8000 iki 16 000 litų). Baudžiamoji byla į teismą buvo perduota 2008 metų vasarį, ją tyrė Lietuvos kriminalinės policijos biuras su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai, bendradarbiaudami su Jungtinės Karalystės Sunkių organizuotų nusikaltimų tarnyba (SOCA). Į Vilniaus apygardos teismo kaltinamųjų suolą sėdo vilniečiai Darius Antonovas (ankstesnė pavardė – Kakta), jo sesuo Karolina Antonovaitė, Robertas Ciukšo, o tauragiškiai Remigijus Šimutis, Robertas Songaila ir Sigitas Kareiva buvo teisiami Šiaulių apygardos teisme. Po dviejų metų prekiautojų žmonėmis bylų teisminio nagrinėjimo – 2010 metais – D. Antonovas ir R. Ciukšo buvo nuteisti po 11 metų laisvės atėmimo. Jų bendrininkams: R. Šimučiui skirta 10 metų, R. Songailai ir S. Kareivai (beje, šis trumpam buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos, tad jo byla buvo išskirta į atskirą ir Vilniaus apygardos teisme verdiktas jam buvo paskelbtas 2009 metų lapkritį – red. past.) – po 9 metus, o K. Antonovaitei – 7 metų laisvės atėmimo bausmės. Šešios merginos iš devynerių nukentėjusiųjų buvo pateikusios kaltinamiesiems 250 000 litų civilinius ieškinius, tačiau šie teismo buvo sumažinti. Tiekė ir kitiems Ikiteisminio tyrimo metu ir buvo išsiaiškinta, kad nukentėjo ne dvi, o devynios merginos iš įvairių šalies kampelių (daugiausiai iš Žemaitijos), kurių tarpe – viena nepilnametė ir netgi viena latvė. Aukų į sekso vergiją vyrai ieškodavo visur: ne tik kaimuose, bet ir sostinės kavinėse, Gariūnų turgavietėje, o vieną merginą pavyko užverbuoti Rygoje. Beje, pastarąją pakvietė pasisvečiuoti Vilniuje, o vėliau įkalbino skristi į Londoną. Ten latvė iš karto pakliuvo į albanų rankas. Visoms merginoms buvo žadamas gerai apmokamas legalus darbas. Kad būtų įtikinamiau, D. Antonovui padėjo ir jo sesuo Karolina. Užverbuotos merginos paprastai buvo pristatomos į sostinėje išnuomuotą butą, kuriame Karolina turėjo galutinai būsimas sekso verges nuraminti, įtikinti, jog jos tikrai dirbs legaliai. Visoms aukoms būdavo nuperkami bilietai. Kartais joms leisdavo skristi vienoms, bet dažniausiai merginas lydėdavo Karolina. Tuo metu kartu su albanais dirbo ir lietuvė Vaida Bušauskaitė (35 m., 2007 metais Didžiosios Britanijos Mančesterio miesto Kriminalinių bylų teismo nuteista už prekybą žmonėmis kartu su V. Ismailio grupuote 3 metams laisvės atėmimo), kuri dažniausiai pasitikdavo merginas. Taip aukoms nesukeldavo įtarimų ir šios būdavo ramios, kol neatsidurdavo albanų rankose. S. Kareivai net pavyko įtikinti vienos nepilnametės tėvus pasirašyti notaro patvirtintą leidimą nepilnametei dukrai keliauti į užsienį. Girdi, dukra dirbs kavinėje, ten ją paglobos kiti tautiečiai. „Priglobė“, aišku, albanai. Grasino ir prievartavo Dažniausiai merginos, sužinojusios kuo teks dirbti ištikrųjų, bandydavo ištrūkti ir kategoriškai atsisakydavo dirbti. Tuomet jas būdavo stengiamasi palaužti psichologiškai (grasindavo nužudyti, išžudyti šeimą ar vaikus), jei to nepakakdavo – griebdavosi prievartos ir smurto. Štai Danutei, (vardas pakeistas – red. past,) kategoriškai atsisakiusiai aptarnauti klientus, buvo leista grįžti į Lietuvą, tačiau verbuotojai nė neketino prarasti pinigų. Mergina buvo terorizuojama, jai buvo grasinama. Kai šioji vis tiek nepasidavė, ją ir vėl apgavo: gražiai paprašė grįžti porai dienų į Londoną. Girdi, atsiimsią prarastus pinigus iš albanų ir tuomet ši galėsianti grįžti. Patikėjusi gražiais pažadais Danutė šį kartą pakliuvo pas jokių sentimentų neturinčius albanus.

 S. Kareiva nepagailėjo nė savo geros pažįstamos. Kartu augęs su Liolia (vardas pakeistas – red. past.) retsykiais pas ją užsukdavo. Pasak vėliau parodymus davusios merginos, jie buvo visai neblogi draugai. „Kartą jis man prasitarė, kad gali parūpinti gerai apmokamą darbą Airijoje, – papasakojo mergina. – Nieko bloga neįtariau, nes keletas mano pažįstamų dirbo toje šalyje legaliai: vienas automobilius ardė, kita – pas kažkokį ūkininką dirbo. Sigitas pasiūlė važiuoti kartu dirbti į Airiją, tad tikrai galvojau, kad bus saugu – juk senas pažįstamas. Jis ir lėktuvo bilietą man nupirko, sakė, kad kai užsidirbsiu, gražinsiu skolą. Nuskridome į Dubliną. Apgyvendino mane pas savo pažįstamus Tallag rajone. Iš pradžių niekas nekėlė jokių įtarimų, tačiau po keturių dienų Sigitas grįžo dar su trimis vaikinais ir pareiškė, jog man teks dirbti prostitute. Man net vidurius susuko nuo tokios žinios – aš puoliau bėgti, tačiau buvau parblokšta stiprių vyriškų rankų ir žiauriai suspardyta. O po to ir išžaginta. Teko daryti, ką jie liepdavo, kol atsirado galimybė pabėgti“. 

Teismų karuselė

 Panašiai buvo užverbuotos ir kitos merginos, panašios ir jų istorijos. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, kai kurios merginos, bijodamos keršto, prašė jas įslaptinti, kad nereiktų susitikti su kankintojais. Taip ir buvo padaryta. Nukentėjusiosios savo parodymus užfiksavo pas ikiteisminio tyrimo teisėjus. Tačiau tokio pelningo „verslo“ netekę prekeiviai žmonėmis pasisamdė gudrius advokatus ir griežtus Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius apskundė Apeliaciniam teismui, o vėliau ir Aukščiausiajam. Įsisukusi teismų karusėlė sustojo tik šių metų pavasarį. Mat, kai skundai nukeliavo į aukštesnės pakopos teismus, byla dar buvo gražinta papildyti, vėliau Apeliacinis teismas, įžvelgęs kai kurių procesinių pirmosios instancijos teismo pažeidimų (pagrindinis motyvas – nuteistieji negalėjo patys užduoti nukentėjusiosioms klausimų, nes dalis jų buvo įslaptintos – red. past.), nubraukė kaltinamiesiems kai kurias inkriminuojamas veikas ir bausmes šiek tiek sušvelnino (kiekvienam, išskyrus K. Antonovaitę, nubraukė vidutiniškai po vienerius metus – red. past.). Sumažino ir priteistus nukentėjusiosioms civilinius ieškinius. , 

TIK FAKTAI: 

Dar viena didelė prekybos žmonėmis gauja Didžiojoje Britanijoje buvo teisiama 2007–2008 metais. Tąkart buvo nuteistas tarptautinei nusikalstamai grupuotei priklausantis narkotikų platintojas ir prostitučių tiekėjas lietuvis Mantas Dumašius (26 m.). Už merginų verbavimą viešnamiams jam skirta 13 metų bausmė. Virginijus Suchodolskis (36 m.) už vertimą užsiimti prostitucija ir 3 neteisėtus laisvės atėmimus nuteistas 8 metams kalėjimo. Šios gaujos narys Gražvydas Rudaitis (28 m.), organizavęs butų, kurie buvo paverčiami viešnamiais, nuomą, buvo nuteistas 7 metams. Na o Petras Aleknavičius (28 m.) už tai, kad aštuoniolikmetę latvę metus vertė užsiimti prostitucija, gavo 3 su puse metų nelaisvės. 2009 metais už prekybą žmonėmis Didžiojoje Britanijoje nuteista Lietuvos pilietė Edita Tavoraitė (28 m.). Ji už 2000 svarų sterlingų iš albanų nusikaltėlių buvo nusipirkusi 18 metų lietuvaitę. Šiai buvo pažadėtas darbas parduotuvėje, tačiau atviliota į Angliją ji buvo priversta tapti prostitute. E. Tavoraitė liepė aštuoniolikmetei dirbti viešnamyje – kad „atidirbtų skolą“. Merginai pavyko susisiekti su artimaisiais Lietuvoje ir netrukus ji buvo išvaduota. E. Tavoraitei teismas paskyrė kalėti 3 su puse metų.

 2006 metais Didžiojoje Britanijoje nuteista lietuvė Rūta Strazdaitė – už tai, kad kartu su dviem sėbrais, kilusiais iš musulmoniškos šalies, žadėdama gerą uždarbį atviliojo savo draugę, trijų vaikų motiną, į Angliją, o čia ji buvo verčiama užsiimti prostitucija. Teismas R. Strazdaitei paskyrė kalėti 2 su puse metų. 

TIK FAKTAI:

 Šių metų rugsėjo 10 dieną Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyko teisėsaugos institucijų atstovų susitikimas su projekto „Europos bendruomenės prieš prekybą žmonėmis“ (ECAT) valdymo grupės nariais iš Londono policijos, Londono Karališkosios Kensingtono and Čelsio ir Vestministerio savivaldybių, Jungtinės Karalystės ir Italijos nevyriausybinių organizacijų „Rahab“, „Stop The Traffik“ ir „Borgorete“, o taip su projekto dalyviais iš Lietuvos – Lietuvos Carito ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos. Šiuo projektu siekiama plėsti visuomenės sąmoningumą, didinti policijos pareigūnų kompetencijas, taip pat nustatyti, kokias prevencijos strategijas reikia pasirinkti dirbant su pažeidžiamomis grupėmis. Susitikimo metu svečiai pristatė šiais metais baigiamo įgyvendinti projekto rezultatus, papasakojo apie naujas policijos, savivaldos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo formas išaiškinant ir tiriant prekybos žmonėmis atvejus, ypatingą dėmesį skiriant aukų pasitikėjimo teisėsauga didinimui. Remiantis praktiniais pavyzdžiais buvo diskutuojama apie funkcijų ir atsakomybės pasiskirstymą tarp policijos ir nevyriausybinių organizacijų dirbant su socialiai jautriais asmenimis, seksualinio ir darbo jėgos išnaudojimo aukomis. Lietuvos pareigūnus ypač domino institucijų veiklos metodai, kurie padeda greičiau atkurti pirminę aukos tapatybę, jos socialinius ryšius arba pradėti kitą ar kitokį gyvenimą. 

 Aurelija Žutautienė 

Publikuota 2014 m. rugsėjo 26 d. http://www.balsas.lt