Kol šalies aukščiausi politikai kalba apie moterų prostitucijoje „blogą, amoralų elgesį”, suteneriai organizuoja savo niekingus „versliukus”.
Kauno apylinkės teismas nuteisė 9 mėnesiams nelaisvės sutenerį, prisipažinusį, jog „ieškojo mergaičių”, t.y. moterų prostitucijoje, pas kurias ateidavo kaip sekso pirkėjas, vėliau, gąsdindamas fiziniu susidorojimu, priversdavo jas atiduoti dalį gautų pinigų.
Kartu su šiuo „profesionalu” darbavosi ir kiek neįprasta figūra sąvadautojų pasaulyje – kaunietis ugniagesys gelbėtojas, už pavyzdingą darbą net apdovanotas ugniagesio žvaigžde.
Vyrai kasdieną aplankydavo savo nusižiūrėtas aukas, teigdami, jog renka mokestį už apsaugą, neva „daug čia kas užpuldinėja mergaites, atiminėja jų pinigus”.
Ir teismo salėje nuolat girdėjome, kad „pinigus jos pačios mums atiduodavo, taip sakant, savo noru”.
„Ant ko dirbi?” – būdavo pirmas klausimas, moteriai pravėrus duris. „Tai va, žinok, dabar – ant mūsų”.
Klausantis apie masažo salonus, butus, gerai sutvarkytą „klientų” pristatymą, užsieniečių moterų permetimą į „pelningus taškus”, šiaušiasi plaukai – prostitucija Kauno mieste užtikrintai klesti.
Bet ar dėl „amoralių” moterų?