„Seksualinis nusikaltimas pavojingiau nei sveikatos sutrikdymas – žaizdos užgyja, išsilaižei ir eini toliau. O šiuo atveju skausmas nesibaigia“, – LRT.lt sako Neringa, kurios du sūnūs nukentėjo nuo seksualinių nusikaltimų. Bandant gydyti žaizdas – šokas. Nepraėjus nė pusantrų metų nuo vaikų skriaudiko įkalinimo, šis kelioms dienoms paleistas iš kalėjimo.
Siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų ir jų artimųjų anonimiškumą, straipsnyje neatskleidžiami jų vardai, pakeisti mamos ir nuteistojo vardai. Taip pat neatskleidžiamos kitos nusikaltimo detalės ir miestas, kuriame vyko nusikaltimai.
Nuo Igno vykdytos seksualinės prievartos nukentėjo du Neringos sūnūs. Už kelerius metus trukusį seksualinį išnaudojimą Ignas buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti už grotų. Atrodė, šeima kuriam laikui gali atsikvėpti, tačiau neseniai Neringą pribloškė žinia apie Igno „atostogas“ laisvėje. Nuo jo bausmės pradžios nepraėjo nė pusantrų metų, tačiau Neringos kaimynė nuteistąjį pastebėjo šalia jo namų.
Pasak Neringos, Alytaus kalėjimas, kuriame Ignas atlieka bausmę, paaiškino, kad tai buvo trumpalaikis kelių dienų paleidimas iš įkalinimo įstaigos, siekiant, kad vyktų nuteistojo socializacija su visuomene.
„Jis nuteistas aštuoneriems metams. Suprasčiau, praeitų ketveri metai, bet čia… O kaimynė turi berniuką – neramu. Mane kažkaip net supurtė. Taip neturėtų būti“, – stebisi Neringa.
Žinia apie paleistą vaikų prievartautoją Neringai buvo itin sunki: „Buvo smūgis. Tą dieną nežinojau, ką daryti. Viskas grįžta, vėl viską išgyveni iš naujo. Atrodė, bus galima ramiai, tyliai gyventi, o čia, pasirodo, nieko – kaip vanduo nuo žąsies.“
Apie iš įkalinimo įstaigos kuriam laikui paleistą nuteistąjį Neringa savo vaikams nesakė – baiminosi jų reakcijos ir siekė juos apsaugoti.
„Neduok Dieve, mano vaikai pamatytų – eina gatve ir sutinka tą nusikaltėlį. Ką jie pagalvos apie teisingumo sistemą? Vyresnysis sūnus pasiustų. Kad tik nekiltų kokių minčių – jis ir taip labai stipriai viską išgyveno, o dabar pamato, kad nusikaltėlis yra laisvas. Kaip suprasti? Kiltų labai daug klausimų“, – LRT.lt pasakoja Neringa.
Nukentėjusių vaikų mamą nustebino ir kalėjimo paaiškinimas, kad nuteistasis kelioms dienoms paleistas, nes jo įvykdytas nusikaltimas nebuvo smurtinis.
„Kai žmogų primuša, jo žaizdos užgyja, o šiuo atveju padarytos psichologinės traumos, kurios išlieka visą gyvenimą. Vaikas sužalotas. Tai daug sunkesnis nusikaltimas. Sūnus perėjo per visą mėšlo krūvą, kai visiškai sunaikinama savivertė, kai žmogus savyje nemato nieko gero, nieko šviesaus.
Tai pavojingiau nei sveikatos sutrikdymas – žaizdos užgyja, išsilaižei ir eini toliau. Su mirtimi gali susitaikyti, apraudoti, išgedėti. O šiuo atveju skausmas nesibaigia“, – sako Neringa.
Negyjančios žaizdos
Nors praėjo daugiau kaip metai nuo Igno įkalinimo, vaikų žaizdos dar atviros. Vienas Neringos sūnus bendrauja su psichologais, tačiau netiki, kad jam gali kas nors padėti, mano, kad jo niekas nesupranta. Tai mamai labiausiai kelia nerimą.
Kitam Neringos sūnui taip pat kyla sunkumų pasitikėti žmonėmis, susirasti draugų: „Sulaužytas pasitikėjimas žmonėmis, nes bendraudamas negali būti tikras, ar tas žmogus bendrauja ne dėl kokios nors kitos priežasties. Matau, kad sūnui sunku susirasti draugų.
Kai turi tokią paslaptį, labai sudėtinga atsiverti. Žaizdos lieka. O kam tai papasakosi? Vienintelė mano psichologė viską žinojo, ir patys artimiausi žmonės – mama kažkiek žino. Ir viskas. Niekam negali pasakoti tokių dalykų, nes tai yra per daug žiauru.“
Neringa pasakoja, kad Igno nusikaltimai truko nemažą laiko tarpą – užtruko gana ilgai, kol vaikai išdrįso apie tai papasakoti.
„Viską išsiaiškinau per vaikų piešinius – kažkas man juose nepatiko. Kai viskas išaiškėjo, buvo pirminis šokas, buvo sunku“, – prisimena vaikų mama.
Jai labai padėjo psichologai. Dabar Neringa sako, kad visus išgyvenimus bando palikti praeityje, tačiau liko stiprus pasipiktinimas – kodėl seksualinis nusikaltėlis net ir trumpam laikui paleidžiamas į laisvę?
Ekspertė griežta – paminti aukų interesai
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė stebisi, kaip seksualinis nusikaltėlis gali būti išleidžiamas iš įkalinimo įstaigos „įgūdžių nepraradimo atostogų“ atkalėjęs vos pusantrų metų.
„Nesu girdėjusi apie tokį atlaidų ir tausojantį požiūrį kitose panašiose bylose. Man regis, šiuo atveju visiškai pamintas aukų interesas“, – LRT.lt pabrėžia K. Mišinienė.
KOPŽI centro vadovė sako, kad toks seksualinio nusikaltėlio išleidimas iš įkalinimo įstaigos nukentėjusiems ir jų artimiesiems sukuria didelį nesaugumo jausmą, keršto baimę. Taip pat gali kilti abejonių dėl pasitikėjimo teisėsauga.
„Teisėsauga labai traumuotus nepilnamečius skatino pasitikėti, kalbėti, nieko nebijoti… O dabar matai, kad tas žmogus, sukėlęs tiek daug skausmo, taip ilgai kankinęs negalinčius nuo jo apsiginti vaikus, buvo teisus, sakydamas, kad jis „viską gali, turi daug jį palaikančių ir užstojančių draugų“.
Juk aukoms „rūpestinga“ kalėjimo administracija nepranešė apie savo planus išleidinėti šį nuteistąjį „atsigauti“, liudiję vaikai ir suaugusieji nebuvo verti tokio įspėjimo“, – ironizuoja K. Mišinienė.
Kalbėdama apie nuteistųjų socializaciją, KOPŽI centro vadovė išlieka kritiška – kaip asmuo, nelaikantis savęs kaltu ir įkalinimo įstaigoje negaunantis jokios elgesio korekcijos terapijos, išleidžiamas socializuotis?
„Jis, turėdamas gerą darbą ir sutvarkytą buitį, laisvėje daugybę metų persekiojo, tvirkino ir prievartavo vaikus. Ar valstybė per kalėjimo administratorius labai jaudinasi, kad jis per ilgai bus atskirtas nuo vaikų? Kažkoks iškreiptas mąstymas, kai rūpinamasi ne dėl neegzistuojančios pagalbos kalėjimuose, o dėl pavojaus, kad pedofilas bus izoliuotas nuo galimų aukų“, – sako K. Mišinienė.
Pasiteiravus, ko ekspertė pasigenda iš prevencijos programų įkalinimo įstaigose, ji atsako paprastai – visko. Pasak KOPŽI centro vadovės, jau viešai pripažinta, kad su pirmą kartą nusikaltusiais ar ne kartą teistais prievartautojais kalėjimuose nevyksta joks darbas, taip pat nėra elgesio keitimo programų, paruoštų specialistų.
„Gal laikas žengti ir kitą žingsnį bei bandyti spręsti šią problemą? Kviečiu ir šalies socialinio darbo, teisės specialistus nemenkinti egzistuojančios situacijos – vien anksčiau paleisdami seksualinius nusikaltėlius, mes jiems liguisto potraukio nepadėsime suvaldyti ir neapsaugosime naujų aukų nuo užpuolimų.
Reikia seksualinių nusikaltėlių registro, reikia elgesio keitimo programų, terapijos kalėjimuose. Tokia pagalba turi būti prieinama ir bendruomenėje. Reikia įdėti daug darbo ir resursų, bet gal verta – prisiminkime, ką norime apsaugoti“, – ragina K. Mišinienė.
Įstatymai orientuoti į resocializaciją
Nereikėtų ant svarstyklių dėti seksualinių nusikaltėlių resocializacijos ir nukentėjusiųjų teisių, mano advokatė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorė dr. Marina Gušauskienė. Visgi advokatė pastebi, kad jos praktikoje tai pirmasis atvejis, kai seksualinis nusikaltėlis laikinai paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos.
M. Gušauskienės vertinimu, svarbu ir tai, kad tokiais atvejais nukentėjusieji ar jų artimieji turėtų būti informuojami apie paleistą nusikaltėlį, kad būtų užtikrintos jų teisės.
„Negalime nubraukti resocializacijos reikšmės ir sakyti, kad tai nesvarbu, bet kartu negalime nurašyti nusikaltimo aukų. Jų informavimas apie trumpam laikui paleistą nuteistąjį yra svarbus ir dėl psichologinio pasiruošimo. Pavyzdžiui, jei nukentėjusieji ir nuteistasis gyvena mažame miestelyje ar gyvenvietėje, yra tikimybė, kad jie susitiks.
Bausmė nereiškia, kad, nuteistajam net ir trumpam išėjus į laisvę, jam nebus noro susisiekti su auka, atkeršyti ar kitaip kontaktuoti. (…) Tam, kad procesas būtų sąžiningas, turėtų būti vienodai gerbiamos ir nukentėjusiųjų, ir nuteistųjų teisės“, – LRT.lt pažymi M. Gušauskienė.
Advokatė priduria suprantanti nukentėjusiuosius, kurie norėtų, kad nusikaltėlis įkalinimo įstaigoje prabūtų visą bausmės laiką, tačiau, sako ji, neturime pulti į kraštutinumus.
„Taip, padarytas nusikaltimas, taip, tai nepateisinama, bet mūsų įstatymai orientuoti į resocializaciją, nuteistojo įtraukimą į visuomenę, kai duodama galimybė pasitaisyti“, – teigia M. Gušauskienė.
MRU ekspertė aiškina, kad ne visi nuteistieji įgauna leidimą trumpam laikui išvykti iš įkalinimo įstaigos. Priimant tokį sprendimą, vertinamas ir minimalios bausmės atlikimas, ir elgesys įkalinimo įstaigoje, nuteistojo pasiryžimas keistis, dirbti, jo aktyvumas resocializacijos programose.
Atlikta minimali laisvės atėmimo bausmė
Lietuvos kalėjimų tarnyba LRT.lt nepateikė informacijos apie tai, kokiu pagrindu buvo išleistas Ignas, kelioms dienoms ir kas kiek laiko jis galės būti išleistas iš įkalinimo įstaigos. Nors straipsnyje neatskleidžiami asmens duomenys, nesuteikdama informacijos, kalėjimų tarnyba rėmėsi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.
Pasak Lietuvos kalėjimų tarnybos, nuteistąjį išleidžiant iš įstaigos, dėl saugumo priemonių sprendžiama individualiai, tačiau paprastai taikoma elektroninio stebėjimo priemonė – apykojė.
Lietuvos kalėjimų tarnyba nedetalizavo, kuo remiantis Ignas buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos, tačiau pateikė informacijos, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, jei atitinka visas nurodytas sąlygas.
Visų pirma, nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba vidutinė, turi būti nustatyta pažanga ją mažinant. Nuteistieji taip pat turi būti atlikę nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, neturėti drausminių nuobaudų, neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių.
Tam, kad būtų išleidžiami iš įkalinimo įstaigos, nuteistieji taip pat turi savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje ne mažiau kaip tris pastaruosius bausmės atlikimo mėnesius. Tiesa, ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems.
Svarbu ir tai, kad nuteistieji turi būti atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmę. Kadangi Ignas nuteistas aštuoneriems metams laisvės atėmimo, jo minimali laisvės atėmimo bausmė yra vieneri metai, tai reiškia, kad, praėjus vieneriems metams nuo bausmės pradžios, jis įgavo teisę laikinai išvykti iš įkalinimo įstaigos.
Atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmę – vienerius metus – Ignas įkalinimo įstaigą gali palikti vieną kartą per tris mėnesius. Jam atlikus pusę bausmės laiko, jis galės išvykti vieną kartą per du mėnesius, o du trečdalius bausmės – du kartus per mėnesį.
Lietuvos kalėjimų tarnyba taip pat informavo, kad trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, taip pat pavojingiems recidyvistams, ribotai pakaltinamiems asmenims ir sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta oro lašeliniu būdu.
Trumpalaikė išvyka taip pat nesuteikiama tiems nuteistiesiems, kurie tokios išvykos metu padarė teisės pažeidimų ir nėra praėję vieni metai nuo drausminės arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, skirtos už šiuos pažeidimus, įvykdymo dienos.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2025-03-20, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2509958/sunus-perejo-visa-meslo-kruva-mamai-sokas-jos-vaiku-prievartautojas-sutiktas-laisveje