Visuomenė linkusi manyti, kad prostitučių paslaugas dažniausiai perka vieniši, nepritapę vyrai, esantys iš žemesnių socialinių sluoksnių, galbūt, net turintys psichikos sutrikimų. Tačiau programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ atliktas socialinis tyrimas parodė visai kitokias sekso industrijos realijas.
Socialinio eksperimento „Nuotraukų konkursas“ tikslas – parodyti, kad sekso pirkėjai yra visai kitokie, nei mes linkę įsivaizduoti. „Mes norime parodyti, kad tai žmonės, esantys šalia mūsų, tai yra šeimos vyrai, tėvai, mūsų bendradarbiai, kolegos, partneriai, žmonės, kuriuos sutinkame įstaigose, gatvėse ir pan.“, – sako programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė.
Milijonas eurų – tokį pelną per metus susineša suteneriai. Kyla klausimas: kaip jie sugebėjo surinkti tokias sumas? Juk asocialūs, nepritapę asmenys negali mokėti už sekso paslaugas tiek, kad suteneriai kišenes pasipildytų milijonu eurų. „Mes klausiame savęs, kas tuo milijonus sunešė. Ar tai penki klientai, ar dvidešimt du, kurie šiuo metu yra oficialiai nubausti. Mes manome, kad tų klientų yra labai daug, jų yra šalia mūsų“, – sako K.Mišinienė.
Pasak jos, didelė problema yra tai, kad dėl prostitucijos baudžiamos tik moterys, suteikusios paslaugas, o vyrai, jas pirkę, lieka nenubausti. „Iš policijos pareigūnų girdime, kad klientai yra nepagaunami, kad jie niekaip nenubaudžiami. O tas bausmes gauna tik moterys“, – apie klientų nebaudžiamumą kalbėjo programos vadovė.
Kodėl nuspręsta parodyti, kas iš tikro perka sekso paslaugas? K.Mišinienė sako, kad visuomenė blogai suvokia, jog prostitučių klientais tampa tik nevykėliai: „Mes pateikėme šį pavyzdį, nes norime parodyti, koks tai yra šokiruojantis momentas. Dauguma šių žmonių yra visiškai prisitaikę visuomenėje. Tai mes ir norime pasakyti žmonėms.“
Legalios prostitucijos privalumai – mitas?
Vis garsiau kalbama apie tai, kad prostitucijos legalizavimas gali būti naudingas valstybei. Neva, tai padėtų sunešti nemažas sumas į biudžetą ir sumažėtų išprievartavimų. K.Mišinienė mano, kad tokie privalumai – mitai.
„Man teko girdėti šias kalbas. Pirmiausia galime kalbėti apie Vokietijos pavyzdį, kur iš 400 tūkst. numanomų sekso darbuotojų užsiregistravusios yra 44. Nematėm nė vienos šalies, kuri gautų didžiules pajamas iš sekso industrijos ir tuo labai didžiuotųsi“, – sako programos vadovė. Ji mano, kad prievartavimai taip pat nėra tinkama priežastis. „Įsivaizduokite, vyras sakys – duokite man prostitutę, kitaip ką nors išprievartausiu. Kas čia per vyras? Kas čia per nusiteikimas, kad jei negalėsiu kažko prievartauti legaliai, eisiu prievartauti kažką kitą. Man rodos, čia niekam tikęs paaiškinimas“, – kalbėjo K.Mišinienė.
Ji sako, kad prostitucijos legalizavimą palaikančių žmonių tikslas aiškus – be šantažo, ligų ar kitokio nukentėjimo baimės naudotis prostitučių paslaugomis.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2016-06-01