14-metę paauglę socialiniuose tinkluose persekioja 20-metis – gašliose žinutėse jis smulkiai aprašo, kokius veiksmus norėtų atlikti su jos lytiniais organais, kokio atsako tikėtųsi, kiek pasiruošęs mokėti už malonumą ir t.t.
Pirmą kartą kreipimasis į vietos teisėsaugą buvo beprasmis – neįžvelgti čia jokie nusikalstami veiksmai, antrą kartą, įsijungus prokuratūrai, tyrimas pradėtas.
Atvykęs į šeimą pareigūnas klausia mergaitės mamos – „o gal ji pas jus vis tik labai problematiška?”, „o tai gal čia būsimas žentas tiesiog dėmesį rodo?”, „maža kas kokiu vardu susikuria anketą, nerandu aš tokio žmogaus”.
Gerai suprantame, jog šiandien nėra pareigūnų specializacijos, ypač atokesniuose komisariatuose, tas pats teisėsaugininkas fiksuoja mašinos vagystę ir galimą vaiko tvirkinimą.
Bet be žinių, ir gilių žinių, be šiuolaikinių technologijų išmanymo, nebus sustabdyti vietiniai ir tarptautiniai vaikų „medžiokliai” internete.
Plojame centrinių tarnybų sėkmingoms operacijoms, vykdomoms partnerystėje su galingomis interneto platformomis, tačiau kam skauda galvą dėl kokybiškos apklausos Šlamučių kaime?