Viename Lietuvos didmiestyje nutiko šis tas sunkiai suvokiamo: jauną moterį, kaip ji nurodė, išprievartavo žmogus, kurį ji laikė ypač patikimu – netgi draugu. Vaikinui mergina iškart pasakė, kad nieko intymaus tarp jų nebus, bet jis visą vakarą darė spaudimą, kol galop parėjo prie fizinės prievartos ir netgi griebėsi narkotikų.
Deja, merginos parodymais teisėsauga ne iš karto patikėjo – prokurorai net kelis kartus nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes „vertinant visą situaciją, įtariamojo įrašyto pokalbio metu išsakytas mintis, kad nukentėjusioji galėjo jam pasakyti griežtą „ne“ ar stipriau jį atstumti, ir jis būtų supratęs, jog ji nesutinka su juo lytiškai santykiauti, darytina išvada, kad nukentėjusiosios nesutikimo išraiška (pasakymas, kad nenori nieko seksualaus, atstūmimas bučiuojantis), šioje situacijoje nebuvo pakankamai aiški, kad įtariamasis tą nesutikimą suvoktų.“
Seksualinę prievartą patyrusi mergina tą vakarą prisimena kaip labai traumuojantį. Ji ir prieš tai buvo labai pažeidžiama, tačiau po skaudaus epizodo gyvenimas jai atrodo dar niūresnis.
Suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti
Pasak nukentėjusiosios, 2025 m. gegužę per „Telegram“ jai parašė pažįstamas vaikinas – pasikvietė pas save į namus, mat pasitaikė proga tiesiog drauge pabūti – tėvai visam savaitgaliui išvykę. Buvo susitarta, kad vaikinas užvažiuos jos pasiimti. Kai jiedu atvažiavo į jaunuolio butą, jisai susuko suktinę, kurioje buvo narkotinių medžiagų – kanapių, ir abu kartu nuėjo jos surūkyti į tėvų kambarį.
„Po kurio laiko, kalbantis, jis pradėjo prie manęs lįsti, bandė bučiuoti. Aš su juo bučiuotis nenorėjau, todėl išreiškiau tai žodžiu ir atstūmiau jį rankomis“, – sakė nukentėjusioji.
Paskui jie nuėjo į jaunuolio kambarį ir, kai susėdo ant lovos, draugu apsimetinėjęs vaikinas vėl pradėjo lįsti.
„Lipo ant manęs, tada vėl pasakiau, kad nieko nenoriu ir atstūmiau jį kojomis. Bet jis nesiliovė, lipo toliau, kol rankomis suėmė už kaklo ir padėjo smaugti“, – prisiminė ji.
Smaugimo veiksmai, anot merginos, pasikartojo gal 10 kartų. Ji jautė, kad trūksta oro, o vienu momentu pajuto, kaip paraudonavo veidas.
Nukentėjusioji negalėjo tiksliai nustatyti, kiek laiko truko tie smaugimo epizodai, bet duodama parodymus pasakė, kad tęsėsi iki 10 sekundžių. Kai šitai vyko, ją apėmė baimė, todėl nepuolė šauktis pagalbos ir neišbėgo į kitą kambarį: galvojo, kad jei taip padarys, bus dar blogiau – nebežinojo, ko tikėtis iš agresyviai besielgiančio žmogaus.
Pasak merginos, jaunuolis smaugė ne ištisai, darė tai impulsyviai. Kaskart, kai smaugė, ji jį atstumdavo rankomis ar kojomis ir klausdavo „Ką tu čia darai?“, o jis į tai – „Ko tu iš manęs tyčiojiesi?“
Jos teigimu, bandymai smaugti pasikartojo apie 10 kartų, o paskutinis kartas buvo intensyviausias ir ilgiausias – truko daugiau nei 10 sekundžių. Tada ji aiškiai jautė, kaip pavojingai ima trūkti oro.
Iš baimės liovėsi priešintis
Pasak nukentėjusiosios, tada „draugas“ numovė jai kelnaites ir, atėmęs bet kokią galimybę priešintis, vaginaliniu būdu išžagino.
„Nusprendžiau nebesipriešinti, nes buvau labai išsigandusi, galvojau, kad jeigu tai darysiu, bus tiktai blogiau“, – išgyvenimais dalijosi jauna moteris.
Pasak merginos, po viso patirto siaubo ryte ji išvyko namo ir kelias dienas niekam nieko nesakė, nes turėjo atsipeikėti po patirto šoko. Tiktai vėliau apie išprievartavimą pasakė keliems draugams ir šie iš karto patarė imtis veiksmų.
Nukentėjusiajai skaudžiausia, kad ja nepatikėjo netgi tėvas. Jis dar ir prigąsdino, esą už šmeižtą gresia atsakomybė. Kadangi tėvas atsuko nugarą, o motina per vėlai pasiūlė paramą, mergina nutarė apsigyventi su ją palaikiusiais draugais.
Mergina taip pat pasakojo, kad baisiai su ja pasielgęs vaikinas žinojo, jog dėl psichologinės būklės ji yra labiau pažeidžiama, o tą lemtingą vakarą jautėsi ypač prastai ir apie tai pasakė, kai jiedu tądien ėmė šnekučiuotis. Tačiau „bičiulis“ apsimetinėjo, kad nori tik draugiškai pabūti, sakė, išvirs arbatos, kad pasijustų kiek geriau.
Vartojo ir narkotikus
Per ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad seksualinės prievartos metu vaikinas vartojo prievartavimo narkotikus – medžiagą, vadinamą GHB. To jam esą reikėjo potencijai pagerinti. Nukentėjusioji jau neturėjo jokios vilties pasipriešinti, todėl paprašė duoti narkotikų ir jai, kad būtų lengviau viską iškęsti.
„Išgėriau apie 1,5 ml. To paprašiau, nes galvojau, kad bus lengviau išgyventi situaciją, nenorėjau tuo metu būti blaivi. Aiškiai mačiau situaciją ir nejaučiau, jog būčiau apsvaigusi. Kai išgėriau to skysčio, nieko nepajaučiau“, – teigė nukentėjusioji.
Po to, kai išgėrė „skysčio“, vaikinas, anot jos, toliau ją prievartavo.
„Nesipriešinau ir nieko jam nesakiau, nesišaukiau pagalbos, nes maniau, kad tai tik pablogins situaciją ir jis dar labiau man pakenks“, – sakė mergina.
Tyrėjams buvo perduotas po seksualinės prievartos akto nukentėjusiosios padarytas garso įrašas – pašnekesys su įtariamuoju. Kartu su draugais mergina nutarė, kad įrašas gali padėti ikiteisminiam tyrimui.
Klausantis įrašo pavyksta išgirsti, kaip seksualine prievarta įtariamas vaikinas tikina nesupratęs, kad nukentėjusioji nenorėjo su juo lytiškai santykiauti.
Įtariamasis pasinaudojo teise tylėti
Kai jaunuoliui buvo pateikti įtarimai dėl seksualinės prievartos, jis nusprendė pasinaudoti teise tylėti ir nieko nekomentuoti, kol nesusipažins su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tyrėja nukentėjusiosios gynėjų nuostabai leido jam tai padaryti, o tada jis pateikė savo įvykių versiją – nurodė neva nesupratęs merginos pasakymo, turėjusio reikšti, kad „šiandien ji nieko seksualaus su juo nenori“.
Vaikinas bandė įtikinti teisėsaugą, kad mergina neva vėliau pasijautė geriau ir jau pati sutiko su juo santykiauti, kad kaklą spaudė jai neprieštaraujant.
Būtent įtariamojo parodymai teisėsaugą kažkodėl labiau įtikino, todėl ikiteisminis tyrimas buvo kelis kartus nutrauktas. Pagrindinis tokio sprendimo motyvas – neva neaiškiai pasakytas „ne“: „Jo elgesys po lytinių santykių, tolesnis bendravimas su nukentėjusiąja, pasakymas, kad jaučiasi blogai po to, kai ji jam pasakė, jog jis ją išprievartavo, leidžia manyti, kad po įvykio jis nesuvokė, jog padarė kažką blogo, dėl ko nukentėjusioji galėtų ant jo pykti.
Kaip minėta, vertinant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, svarbu nustatyti ne tik tai, ar lytiniai santykiai vyko prieš nukentėjusio asmens valią, bet ir tai, ar kaltininkas tai suvokė, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens veiksmus, kuriais buvo išreikštas nesutikimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad nukentėjusiosios pasipriešinimo išraiška nebuvo pakankamai aiški įtariamajam suvokti, jog ji nenori su juo lytinių santykių.“
Nukentėjusios advokatas savo klientei nepalankius prokuratūros sprendimus apskundė teismui ir teismas galop nusprendė, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atnaujintas.
Teisėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie nukentėjusiosios pasipriešinimą ir nesutikimą užsiimti lytiniais santykiais, apie įtariamojo patvirtinimą, kad nukentėjusioji priešinosi, taip pat matyti, kad nukentėjusiosios parodymai iš esmės nuoseklūs ir pagrįsti netiesioginiais įrodymais – liudytojų parodymais, garso įrašais, ir visi šie duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad galėjo būti padaryta tyčinė nusikalstama veika, apibrėžta BK 149 straipsnio 1 dalyje.
„Šiuo atveju prokurorai, priimdami skundžiamus nutarimus, neatsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės išžaginimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiams nustatyti, ir suabsoliutino įtariamojo parodymus, taip neobjektyviai vertindami bylos aplinkybes dėl tyčios nebuvimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas tenkintinas, o skundžiami prokurorų nutarimai naikintini“, – nurodė teismas.
„Teisėsauga stojo galimo prievartautojo pusėn“
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė komentavo, kad dažniausiai ribą peržengiantys vyrai puikiai supranta, ką daro, – tiek jaunesni, tiek vyresni.
„Nemanyčiau, kad jauni vyrai to nesupranta, atvirkščiai – asmuo, peržengiantis užbrėžtą ribą ir tampantis prievartautoju, visai neblogai šitą suvokia, tačiau dėl įvairiausių priežasčių sau tą leidžia. Galbūt mąstoma, jog mergina „yra jo“ ir jis gali reikalauti lytinių santykių, galbūt anksčiau taip darė ir nebuvo nubaustas.
Praktikoje matome, kad vėliau, jau patraukti atsakomybėn, dalis prievartautojų paprastai teigia nesupratę, jog moteriai nepatiko glamonės, tvirtina, kad moterys nori grubaus sekso, ir pan. Gynyba būna dažniausiai agresyvi – kodėl man nepasakei? iš kur galėjau žinoti? aš tavo minčių neskaitau, – tačiau beveik visais atvejais matome, jog auka būna mušama, smaugiama, išgąsdinta, negalinti pasipriešinti“, – komentavo ji.
Kalbėdama apie teisėsaugos bandymus kelis kartus nutraukti ikiteisminį tyrimą, K. Mišinienė apgailestavo, nes tai, anot jos, parodo, jog viešai deklaruojamas nešališkumas ne visada įgyvendinamas praktiškai.
„Apgailestaujame, jog teisėsauga, nors viešai pasisako už nešališkumą tiek nukentėjusiųjų, tiek įtariamųjų atžvilgiu, šį kartą akivaizdžiai stojo galimo prievartautojo pusėn. Tą pastebėjo ir teismas, nurodęs atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Sunku pasakyti, ar dėl asmeninio tyrėjos nusistatymo prieš pareiškimą parašiusią moterį, ar dėl profesionalumo trūkumo, kurio nepastebėjo tyrimui vadovaujantis prokuroras, tačiau turėjome pareigūnės išvadą, jog nusikaltimas nebuvo įvykdytas, seksualinės prievartos nebuvo.
Norėčiau atkreipti dėmesį, jog kalbame apie labai traumuojantį jaunos moters gyvenimo įvykį. Jis sukrėtė visą jos esybę, pasaulis niekada nebebus toks, kokiu buvo iki šio nelemto susitikimo, tad bet koks atsainumas, grubumas, neįsigilinimas į esmę siekiant teisingumo sukelia papildomą traumą, atima iš prievartą patyrusio žmogaus pasitikėjimą viena svarbiausių mūsų šalies institucijų“, – tikino ji.
K. Mišinienės teigimu, nukentėjusioji yra verta visiško palaikymo ir supratimo.
„Mačiau sutrikusį, traumuotą žmogų vis dėlto siekiantį teisingumo! Žinote, seksualinės prievartos aukas mes kartais matome gana stereotipiškai – esą tos aukos bijo prabilti, jos nieko nenori, nenori duoti parodymų. O jei nukentėjusioji visgi netyli, jei ji pasiryžusi bendradarbiauti su teisėsauga? Tada ji tikrai verta palaikymo, supratimo ir teisingo tyrimo“, – apibendrino KOPŽI vadovė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2026-03-13, https://kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/siaubo-naktis-lietuvos-didmiestyje-mergina-jau-neturejo-jokios-vilties-1746738