Apie ką pirmiausiai pagalvojate, išgirdę „smurtas lyties pagrindu”?
Nedideliame Š. Lietuvos miestelyje savo namuose buvo sumušta ir prievartauta, žaginta į aštuntą dešimtį įkopusi moteris.
Užpuolikas – jau 14 kartų teistas už vagystes, kūno sužalojimus, bandymus nužudyti recidyvistas. Jis neslėpė, kad galėjęs „stipriau moterį pastumti, mat yra sočiai prisitreniravęs, kam gi ši priešinusis…”
Prievartautojo auka išgyvena neapsakomą gėdą, ji tiesiog nežino, kur jai dabar dėtis – mažame miestelyje paslapčių nėra, kaimynai girdėjo jos riksmus, prašymus padėti, kaip ji dabar jiems į akis pažiūrės?
Nuteistas beveik šešeriems metams nelaisvės, sadistas graudinosi, „jau gal gyvas iš kalėjimo nebeišeisiu…”
Ieškodamos šiai moteriai pagalbos vietoje, radome tikrai nemažai pristeigtų tarnybų tarnybėlių, visos mielai konsultuoja, kviečia šokti, lipdyti, piešti.
Bet kad tokio amžiaus smurto aukai kažką galėtų pasiūlyti… „O jai dar reikia pagalbos? Kaip iš viso tai nutiko, gal gėrė kartu? Nu pas mus čia kitokie žmonės renkasi, gal dar kur pasižiūrėkite…”
Ar dar reikia pagalbos? Žinoma, kad ne. Tokie atvejai trikdo, senatvė trikdo, geriau nematyti.