Apeliacinė instancija atmetė dviejų seksualinių prievartautojų iš Panevėžio skundą, esą jie nemušė ir neprievartavo sutiktos moters ir penkerių metų laisvės atėmimo bausmės yra skirtos jiems neteisingai.
2019 m. gavę šį atveją ir ligoninėje aplankę sužalotą moterį buvome ne juokais išsigandę – juodas nuo kraujosrūvų, ištinęs veidas, sulaužyta nosis, kūnas nusėtas žaizdomis.
Suprantame, jog skundus teismams rašo nuteistųjų advokatai, beje, daugybę metų Panevėžyje prievartautojams pagalbos ranką tiesia vis tie patys gerai „išsispecializavę” gynėjai – bet argumentavimo „perliukų” tuose skunduose apstu:
– mano padaryti sužalojimai nėra būdingi išprievartavimams
– o tai kur dingo kraujas iš jos sulaužytos nosies?
– nukentėjusiosios parodymai, kad ji buvo brutaliai išprievartauta, yra nereikšmingi, kodėl teismas jais rėmėsi?
ir t.t. ir pan.
Tenka apgailestauti, kad aukos patirti sužalojimai buvo įvertinti kaip „nesunkus sveikatos sutrikdymas”, turime vilties, kad politikai ryšis keisti jau seniai neadekvačią traumų įvertinimo sistemą.
O teisėjai skaičiuos ne tik išmuštus aukų dantis, bet ir atsižvelgs į baisias psichologines tokių įvykių pasekmes.