Baisu, kai seksualinių nusikaltėlių aukomis tampa vaikai.
Tačiau tenka pagalbą teikti ir seksualinę prievartą patyrusioms senolėms.
Šie atvejai taip pat atskleidžia nerangią savivaldos sistemą, silpnai pasiruošusią veikti čia ir dabar.
Bandome suprasti, kas ir kodėl įvyko atokiame vienkiemyje Aukštaitijoje, kai į 9 dešimtį įkopusi močiutė savo namuose buvo užpulta, sumušta ir ilgai prievartauta nė dvidešimties neturinčio kaimyno.
Pradėjus gilintis, paaiškėja, kad ir prieš kelis metus šis „kvailelis” – taip jį apibūdino vietiniai – bandė brautis pas tą pačią vienišą moterį.
Tai ar sunerimote, ėmėtės tada kokių apsaugos priemonių? – klausiame vietinės valdžiukės.
Ne. O ko reikėjo imtis?
Tai dabar, jau po įvykių, ką darysite, juk auka negali pati pasirūpinti savo saugumu?
Nu reiks pasvarstyti.
O ką svarsto prokurorė, paleisdama iš suėmimo įtariamąjį namo ir nepranešdama apie tai nukentėjusiai moteriai – taip pat sunku pasakyti.
Atsiprašome, šiek tiek žinome, ką galvoja nusikaltimo tyrimui vadovaujanti pareigūnė – „jei įtariamasis pažeis nurodymą nesiartinti prie nukentėjusios, galvosime apie kardomųjų priemonių pakeitimą”.
Štai tokios istorijos mūsų šalyje, tokia prievartos aukų bejėgiška situacija.