Vienas baisiausių išbandymų mūsų darbinėje praktikoje buvo lydėti šį visiškai sužalotą žmogų jo prievartavimo vietų atpažinimui Pravieniškių pataisos namuose.
„Štai čia, dušuose, tuoletuose, po laiptais, sandėliukyje, vieni laikydavo užrėmę duris, kiti suspaudę mano galvą…” – sunkiai kalbėjo vyras, o mums, lydėjusioms jį su būriu pareigūnų, švilpiant įsiaudrinusiems žiūrovams, atrodė, jog šis kančios kelias niekad nesibaigs.
Todėl Kaišiadorių apylinkės prokurorei, nutraukusiai tų pačių kolonijos pareigūnų vykdytą ikiteisminį tyrimą, sakome – gėda!
Teisininko sąžinė, garbė neturėtų leisti šitaip dirbti, palaikant prievartautojus bei juos dengiančius darbuotojus.
Ar atimti laisvę reiškia atimti orumą?
Kas nusprendė, kad nuteistuosius galima kankinti?