Lytinio smurto auka, sutikusi atskleisti savo skaudžią istoriją, stoja prieš teismą. Nuteisti ją reikalauja vyras, kurį ji kaltina dėl savo baisios praeities.
Kada susvyruoja tikėjimas, kad lytinio smurto auka sulauks deramos pagalbos iš teisėsaugos?
Kai tikrai žinai, kas nutiko prievarta į prostituciją įtrauktoms jaunoms merginoms, tačiau esi priversta stebėti teismo procesą, kuriame galimas nusikaltėlis drąsiausią savo auką bando paversti kaltinamąja.
Iš Reginos (vardas pakeistas), kurią Renatas Girdvainis apgaulės būdu buvo uždaręs išnuomotame bute Šiauliuose ir vertė teikti erotines paslaugas klientams, skriaudikas reikalauja 100 tūkstančių litų už garbės ir orumo įžeidimą.
Tai nutiko po to, kai mergina sutiko, kad ja besirūpinanti „Caritas” organizacija papasakotų šią istoriją „Lietuvos rytui”.
Vaizdavo įsimylėjėlį
Maždaug prieš metus iš „Caritas” organizacijos „Lietuvos ryto” korespondentai gavo patikrintų faktų apie Šiaulių verslininko R.Girdvainio veiklą. Ji buvo susijusi su prievartiniu jaunų merginų, studenčių, įtraukimu į prostituciją.
Šis vyras, tuomet vadovavęs bendrovei „Centrum Dina”, apgaule įkalbėjo trečio kurso studentę Reginą imti paskolą verslui ir atidaryti masažo saloną.
Ieškančią darbo studentę jis prisipratino vaizduodamas įsimylėjėlį, nes suprato, kad iš katalikiškos šeimos kilusiai dvidešimtmetei tiesiai pasiūlyti tapti prostitute negalės.
Pinigų parūpino iš draugo
Apsimesdamas, kad padės jai atidaryti ajurvedinio masažo saloną, R.Girdvainis iš savo pažįstamo Romo Sitniko merginos vardu pasiskolino 47 tūkstančius litų.
Sutarties raštas ir pinigai liko pas R.Girdvainį.
Jį mylinti ir savo draugu laikanti mergina buvo įgrūsta į išnuomotą butą teikti erotinių paslaugų vyrams. Buvęs mylimasis besipriešinančią studentę mušė ir gąsdino, kad praneš apie jos elgesį tėvams ir sukompromituos.
„Psichologinė ir fizinė prievarta buvo tokia baisi, kad aš negaliu atsigauti iki šiol, nors nuo įvykio jau praėjo treji metai”, – kalbėjo Regina.
Ištrūkusi mergina dėl patirtos prievartos kreipėsi į teismą. Bandydamas šiai bylai užbėgti už akių R.Girdvainis apkaltino auką, kad ši jį šmeižia, ir taip pat kreipėsi į teismą.
Prisistatė svetimais vardais
R.Girdvainis 2008 metais pinigus pelnėsi skelbdamas, kad ieško darbuotojų medicininio masažo salonui.
Ant kabliuko užkibusioms studentėms tvirtino, kad jos bus pasiųstos į kursus. Ir turės pinigų užsimokėti už studijas.
„Lietuvos ryto” redakcija yra surinkusi informacijos apie keturias R.Girdvainio aukas, kurias šis verslininkas apgaulės būdu bandė priversti teikti lytines paslaugas.
Ketvirtoji mergina dar svarsto, ar savo istoriją viešinti spaudoje.
Joms visoms R.Girdvainis prisistatydavo svetimais vardais, žadėjo pamokyti medicininio masažo ir įdarbinti.
Pakliuvo ir neįgalioji
Netrukus po Reginos į spąstus buvo įviliota dar viena studentė, lengvą negalią turinti mergina iš nedidelės gyvenvietės Šiaulių rajone. Šiame straipsnyje ji vadinama Anele.
„Kai policija aptiko R.Girdvainio „masažo” saloną, paskyrė man baudą. Prasidėjo ikiteisminis tyrimas. R.Girdvainis laukdavo manęs vakarais prie namų. Jis reikalavo, kad aš pakeisčiau parodymus teisme ir nesakyčiau tiesos.
Labai jo bijojau, todėl paklusau. Jis daužydavo ir gąsdindavo Reginą, kuri buvo uždaryta nuomojamame bute. Negalėjau nebijoti”, – verkdama kalbėjo Anelė.
Mergina negalėjo sulaikyti ašarų. Ji slėpė tiesą nuo savo tėvų ir jaudinosi, kad R.Girdvainis arba jo bendrininkai vėl nepasirodytų prie šeimos namų.
Kaimynai pastebėjo sąvadautoją
„Kai tame R.Girdvainio salone įsidarbinau, jis pats parveždavo po darbo mane namo, nes suprato, kad tėvai manęs ieškos, jei naktį nepareisiu.
Bet aš vis tiek susipainiojau – vienąsyk iš baimės melavau tyrėjams, o kitą kartą sutrikusi sakiau tiesą”, – sakė Anelė.
Kalbinti kaimynai patvirtino matę R.Girdvainį nuosavų namų gatvėje, kur gyvena nukentėjusi studentė ir jos tėvai.
Gudrauti nemokanti Anelė vienai kaimynei yra prasitarusi, jog R.Girdvainis yra davęs jai pinigų, kad mergina pakeistų parodymus teisme.
„Vėliau aš dalyvavau televizijos laidoje ir ten pasakiau tikrą tiesą apie tai, kad jis ieškodavo merginų teikti lytines paslaugas vyrams. Bet tai paaiškėdavo tiktai tada, kai pradėdavau dirbti”, – kalbėjo Anelė.
Vyras buvo žadėjęs padengti policijos Anelei skirtą baudą, kuri jai buvo skirta per reidą. Pažado jis netesėjo. Regina ir apklausti kaimynai tvirtina, kad suteneris pasinaudojo neįgalios mergaitės pažeidžiamumu.
Kitas dvi žurnalistų apklaustas aukas R.Girdvainis įkalbinėjo teikti lytines paslaugas klientams kitoje darbo vietoje.
Siūlėsi išgauti informaciją
R.Girdvainio advokatas Arūnas Koskus Šiaulių apylinkės teisme iš žurnalistės reikalavo tikslios informacijos, kuri iš aukų kurias nusikaltimo detales yra atskleidusi „Lietuvos rytui”.
Buvo verčiama pasakyti, kuriai iš jų priklauso frazės, apibūdinančios smurtautojo elgesį.
Kai žurnalistė atsisakė atskleisti informacijos šaltinius, R.Girdvainis ir jo advokatas A.Koskus pribloškė teismą prašydami leidimo patiems išgauti iš redakcijos informaciją.
Teisininkas elgėsi taip, tarsi nė sykio nebūtų girdėjęs, jog lytinio smurto aukoms sąvadautojai grasina, gąsdina jų artimuosius, siūlo paimti pinigų, kad aukos pakeistų parodymus.
R.Girdvainio ir jo advokato A.Koskaus reikalavimą teisėja Eleonora Matulaitienė atmetė. Tada buvo pateiktas reikalavimas nušalinti teisėją.
Tyrimo šaltiniai – įvairūs
Rengiant straipsnį žurnalistų surinkti faktai buvo lyginami su „Caritas” organizacijos sukauptais R.Girdvainio aukų parodymais.
Žurnalistai yra apklausę liudytojus, gimines, kaimynus, konsultavęsi su teisininkais.
Daugelis detalių paaiškėjo pamažu, nes socialinės darbuotojos ilgus mėnesius teikė aukoms, nukentėjusioms nuo lytinio smurto, psichologinę ir teisinę pagalbą.
Reikia ugdyti socialinį jautrumą
Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkams užsakė tyrimą apie paslaugų, teikiamų lytiškai išnaudojamoms moterims bei prekybos žmonėmis aukoms, efektyvumą.
Tyrimas atskleidė, kad moteris, patekusi į prostitucijos vergovę, patiria itin didelį visuomenės nejautrumą ir nesupratimą. Kai auka išvaduojama, ji nebūtinai sulaukia realios pagalbos.
Tyrimas atskleidė, kad tos pagalbos nesuteikia ne tik visuomenė, bet ir teisėsaugos specialistai. Lytinio smurto auka nepasitikima, o tai moterį dar labiau stumia į nepasitikėjimą ir vergovę.
Neretai tie, kurių profesinė misija – padėti žmogui, patekusiam į bėdą, ypač vyrai ar vyriškų profesijų atstovai, yra įsitikinę, kad tapsmas prostitute yra savanoriškas apsisprendimas ir nėra reikalo jai iš esmės padėti.
Jei iš tiesų norima aukoms padėti, reikia ugdyti socialinį jautrumą – gebėjimą atpažinti aukos pažeidžiamumą kritinėmis situacijomis. Tai galioja ir visuomenei, ir tarnyboms, kurios dirba su prievartos ir prekybos žmonėmis aukomis.”
Tyla skatina sekso industriją
Kristina Mišinienė, „Caritas” projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” koordinatorė
„Prostitucijos tema laikoma nepatogia Lietuvoje. Tyla skatina sekso industrijos klestėjimą Lietuvoje. Nebylus požiūris, kad aukos kaltos pačios, trukdo teisėsaugai išsiaiškinti ir nubausti nusikaltimų vykdytojus ir organizatorius.
Nukentėjusiųjų skaičius didėja, nes sekso paslaugų vartotojų, užsakovų ir organizatorių atsakomybė ir bausmės jiems – pernelyg menkos.
Nusikaltėliai turi pinigų pasisamdyti kvalifikuotų advokatų, o nukentėjusiosios turi tenkintis valstybės pagalba, kuri nebūtinai būna efektyvi.
Lietuvos „Caritas” teikia pagalbą maždaug 100 nukentėjusių šalies moterų, bet aukų yra apie dešimt kartų daugiau. Į statistiką patenka tik tie lytinių nusikaltimų atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas.
O realiai jo net nesiimama, jeigu kreipiasi ne grupė, o viena nukentėjusioji ir ji neturi liudininkų, kurie sutiktų duoti parodymus.
Tada policija sako, kad ieškos kitų tų pačių nusikaltėlių aukų, o tai dažniausiai reiškia, jog tyrimas taip ir neprasidės.”
Pabandyk liudyti – išlėksi į orą
Nida Grunskienė, Panevėžio prokurorė
„Naiviausias priekaištas aukai – kodėl ji nėjo į policiją? Todėl, kad merginai arba moteriai sakoma: „Tik pabandyk: tavo tėvų namas išlėks į orą!” Arba: „Tavo vaikams bus blogai – daugiau jų niekada nepamatysi!”
Privalu suprasti aukos psichinę būseną: ją kamuoja gėda, pažeminimas ir kaltės jausmas. Moteris ima manyti, kad taip nutiko dėl jos pačios menkavertiškumo, todėl renkasi tylą.
Net jei nukentėjusioji pasiryžta demaskuoti savo skriaudėjus, dažniausiai pavyksta nustatyti ne nusikaltimo organizatorius, o tik pagalbininkus – verbuotojus, vežėjus, saugotojus. Tik tuos asmenis prievartą patyrusi moteris būna mačiusi.
Tiksliai įvertinti psichologinę aukos būseną yra labai svarbu. Blogiausia, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti psichologiniai argumentai teismui neretai neturi jokios vertės, nes įstatymas reikalauja objektyvių įrodymų.”
Audronė Urbonaitė
Publikuota 2012 m. kovo 3 d. www.lrytas.lt