Kad ir kaip būtų keista, ekonominis sunkmetis augina prostitučių paklausą. Jų klientus vilioja kritusios kainos bei vis didėjantis pasirinkimas. Anksčiau suteneriams moterų tekdavo ieškoti patiems, dabar merginos pačios skambina į erotines paslaugas teikiantį masažo „saloną“ ir prašosi ten priimamos. Nors jau kelerius metus galioja įstatymas, leidžiantis bausti prostitutės paslaugas perkantį klientą, šiemet įkliuvo vos 17. Visi jie suskubo sumokėti baudą, kad tik informacija nepasklistų viešumoje. Tuo tarpu pareigūnai įsitikinę, kad juos sudrausmintų tik viešumas.
Tarp prostitučių daugėja nepilnamečių
Pagal šiuo metų galiojančius teisės aktus, tiek už vertimąsi prostitucija, tiek už šios paslaugos pirkimą skiriama bauda nuo 300 iki 500 litų. Antrą kartą pagautas asmuo gali būti nubaustas iki 1000 litų. Pernai baudas gavo 330 prostitučių ir vos 11 klientų.
„Bendras nusikalstamų veikų skaičius sunkmečiu turi tendenciją didėti. Jis išaugo 8 proc. Tuo tarpu pareigūnų skaičius mažėjo, nors ištirta 7 proc. daugiau bylų. Taigi akivaizdu, kad teko perskirstyti pajėgas ir pasirinkti prioritetus. Vargu, ar kova su prostitucijos verslu šiuo metu galėjo tapti vienu iš prioritetų“, – „Caritas“ surengtoje konferencijoje „Paklausa prostitucijai – saugu ir nebaudžiama?“ teigė Policijos departamento pareigūnas Algirdas Žiuolys, aiškindamas, kodėl kasmet išaiškinama vis mažiau prostitucijos atvejų.
2004 m., kol dar negaliojo minėtas įstatymas, išaiškinta 697 prostitučių (35 iš jų nepilnametės), 2005 m. – 481 (12 nepilnamečių), 2006 m. – 277 (11 nepilnamečių), 2007 m. 233 (9 nepilnametės), 2008 m. – 330 prostitučių (4 nepilnametės) ir 11 klientų, šiemet – 302 prostitutės ir 17 klientų. Nors šiemet nebuvo sulaikyta nė viena nepilnametė, pareigūnas tikino, kad prostitucija užsiimančių nepilnamečių sunkmečiu daugėja.
2005 m., prieš priimant įstatymą, pagal kurį baudžiamas ir klientas, buvo atlikta visuomenės apklausa, kuri atspindėjo nevienareikšmišką žmonių požiūrį į šią sritį. 42 proc. apklausos dalyvių (dauguma jų buvo vyrai) manė, kad neturėtų būti baudžiamas klientas, maždaug tiek pat pasisakė už baudimą, o neapsisprendusiųjų buvo 28 proc. Panašiai pasiskirstė ir atsakymai, ar reikia bausti prostitutes. Vieninga nuomonė buvo tik vienu klausimu – apie 82 proc. respondentų teigė, kad nereikėtų bausti moters, kuri verčiama užsiimti prostitucija per prievartą.
Nors daugelyje šalių baudos prostitučių klientams kur kas didesnės (pavyzdžiui, Norvegijos sostinėje siekia apie 10 tūkst. litų), anot A. Žuolio, Lietuvai pakanka ir nedidelių. Tai, kad nė vienas klientas nebuvo baustas pakartotinai, esą rodo, kad bauda veiksminga. Kitokia padėtis su prostitutėmis. Pernai pakartotinai jų buvo bausta 62 proc., šiemet – 55 proc.
Pareigūnai sutinka, kad baudą gavusi prostitutė stengiasi dar labiau dirbti ir užsidirbti. Nuobauda neskatina moterų atsisakyti savo verslo. Apie pusė jų apskritai nemoka baudų – jų įsiskolinimai siekia tūkstančius litų. Pavyzdžiui, viena prostitutė Vilniuje sukaupusi net 20 baudų. Tuo tarpu klientai susimokėti baudą stengiasi tuoj pat – jie skuba užsitikrinti anonimiškumą.
Paklaustas, kodėl tokia didžiulė disproporcija tarp surašytų protokolų prostitutėmis ir jų klientams, pareigūnas tikino, kad policija nėra suinteresuota rodyti iniciatyvą dėl vangaus valstybės požiūrio šiuo klausimu. Nėra garantijos, kad po metų ar dvejų įstatymai nepasikeis – pavyzdžiui, prostitucija bus legalizuota. O kai nėra aiškaus valstybės požiūrio, nėra ir pareigūnų motyvacijos.
Kitaip tariant, jei šalyje prostitucija draudžiama, dar nereiškia, kad ji netoleruojama. Lietuvoje dažniau baudžiamos tik gatvės prostitutės, tačiau į savo butus kviečiančios ar pagal iškvietimą vykstančios merginos gali elgtis gana laisvai. Jos net gali skelbtis spaudoje – jei nenurodo, kad daro tai už atlygį, nelabai ir prikibsi.
Bausmė turi būti ne didelė, bet neišvengiama
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Kriminologijos katedros lektorės Brigitos Palavinskienės teigimu, šiandien prostitučių klientai gali jaustis nebaudžiami todėl, kad Administracinių teisių pažeidimo kodeksas labai riboja būdus, kaip tai galima padaryti.
„Teoriškai žmogų nubausti tarsi nesudėtinga – jį reikia sulaikyti ir surašyti protokolą. Tačiau realybėje tai nėra paprasta. Tarp moters ir kliento turi būti užmegzti ne tik seksualiniai, bet ir finansiniai santykiai“, – teigė pašnekovė. B. Palavinskienė nenorėjo atskleisti operatyvinio policijos darbo gudrybių, tačiau patvirtino, kad pareigūnai kartais sugeba prostitucija užsiimančias merginas įtikinti su jais bendradarbiauti.
Paklausta, kodėl jau kelis metus galiojantis įstatymas realiai neveikia, pašnekovė teigė, kad bausmės griežtumas neturi įtakos nusikaltimų ar teisės pažeidimų plitimui. Tačiau tam didžiulę įtaką turi bausmės neišvengiamumas.
„O jei apie pažeidimą dar ir visuomenė sužinotų, būtų idealu. Lietuvoje mes labai saugome žmogaus teises. Tuo tarpu viename miestelyje, įsikūrusiame, berods, Anglijoje, prieš prostitucijos paklausą buvo sėkmingai kovojama viešumu. Piliečiai, kurie pirko prostitučių paslaugas, buvo skelbiami vietinėje spaudoje. Tai veikė 100 kartų geriau už bet kokią finansinę bausmę, kurią sumokėjęs žmogus tampa laisvas. Niekas apie tai nesužino – nei artimieji, nei šeima, nei darbdavys“, – sakė kriminologė.
Anot B. Palavinskienės, sučiupti klientai labai sutrinka ir bando išsisukinėti pasakodami įvairiausias kurioziškas istorijas. Pavyzdžiui, vienas vyras tikino, kad apsilankyti pas prostitucijos paslaugas teikiančią moterį buvo jo gyvenimo svajonė. Jis esą lankosi pirmą kartą – ir iškart buvo pagautas. „Tuomet mes juokėmės – esą labai gerai, daugiau niekada to nebenorėsi“, – juokavo su pareigūnais dirbanti lektorė. Kiti vyrai nebūna tokie išradingi ir tikina pusę dviejų nakties tiesiog užsukę į svečius.
Beje, pašnekovė pastebi tendenciją, kad šiuo metu prostitucija susidomėjusių asmenų ratas plečiasi. Šia veikla ryžtasi užsiimti vis daugiau vidurinio sluoksnio moterų, kurios prarado darbą ir turi kažkaip išmaitinti vaikus. Vis dažniau prostitucija užsiimti nevengia ir vyriškos lyties atstovai. Vieni jų aptarnauja turtingas verslininkes, neturinčias laiko pažintims, kiti – homoseksualus. Skirtingai nuo moterų, jie nesiskelbia viešai ir dirba uždarame rate, klientus susirasdami per rekomendacijas.
„Kiekvieną rudenį į šią rinką ateina naujų veidų. Prostitucijos atstovų gretas papildo iš rajonų atvažiavusios studentės ir studentai, kurie taip užsidirba gyvenimui mieste. Tokie žmonės aukomis visuomenėje nelaikomi, tačiau mes vartojame būtent šią sąvoką. Auka – tai asmuo, kuris išnaudojamas, net jeigu jis to nesupranta. Kartą sulaikėme 16-metes, pabėgusias iš puikių šeimų. Jos tikino, kad tai esą įdomu ir dar už tai moka pinigus. Tai ir yra mūsų visuomenės bėda. Nenoriu atrodyti kaip davatka, bet per daug dažnai akcentuojamas išorinio grožio, nuogumo, laisvumo kultas davė neigiamas pasekmes“, – svarstė pašnekovė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2009-11-19, https://www.delfi.lt/news/daily/crime/prostituciu-klientams-viesumas-baisesnis-uz-bet-kokia-bauda.d?id=25865579