Straipsniai - 2015

PROSTITUCIJA LIETUVOJE: LEGALIZUOTI AR BAUSTI TIK PASLAUGŲ PIRKĖJĄ? (II DALIS) ("VILIMAITE.LT" 2015-11-13)

Norint pirkti bet kokias paslaugas reikia turėti pinigų, tas pats galioja ir sekso paslaugoms, todėl reikia suvokti, kad prostitucijos paslaugomis naudojasi tie vyrai, kurie gerai uždirba. Ir jų, vien dėl užimamos socialinės padėties, į visuomenės užribį nenurašysi. Tikriausiai todėl apie juos nepatogu ir nesinori kalbėti visuomenei, juk prostitutės – šiukšlės, o jie tai… ir šioje vietoje nutylima, jie tai kažkokie mistiniai padarai, kurie perka prostitucijos paslaugas. 

Mokslininkė, lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė sako, kad pirkėjų negalima vadinti klientais, nes prostitucija nėra paslauga. Tai žmonės, kurie sau leidžia pirkti kitus žmones. „Į tokius santykius eina ir vyrai ir moterys, bet jos yra nešvarios, jos yra ligų platintojos, jos yra dėmė ant visuomenės veido. O vyrai ką daro, jie ligų neplatina? Įdomu, kas tas ligas atneša namo?“, – pasakoja mokslininkė. Koks prostitutės paslaugas perkančio vyro portretas? Psichologas Andrius Kaluginas sako, kad tai verslininkai, politikai, vyrai užimantys aukštesnes pareigas, gaunantys didelius atlyginimus, dažnai turintys žmonas ir vaikų. Apie juos dažniausiai nekalbama, nors Lietuvos įstatymai numato jiems tokią pačią atsakomybę kaip prostitutėms. Šie vyrai sudaro paklausą, skatina ir naudojasi prostitučių paslaugomis ir apie juos reikia kalbėti. Ir jei smerkiamos prostitutės, šiuos vyrus reiktų smerkti dvigubai. „Visuomenė nebežiūri į prostitutę kaip į žmogų, neturi jai gailesčio. O vyrui kaip vanduo nuo žąsies. Jie gali užimti aukščiausius postus ir ant jų nekrenta jokia dėmė. Prostitutė yra dėmesio centre, o kur pirkėjas? Juk jai yra prostitutė, tai yra ir pirkėjas. Kodėl tų vyrų nematom, kodėl sutenerių nematom? Reikia kalbėti apie vyrus, kas su jais negerai, kad jie perka žmogų?“, – sako mokslininkė Margarita Jankauskaitė. 

Bausti reikia pirkėją ir tarpininką

 Švedijoje apie tai galvota ir priimtas įstatymas, kuris baudžia ne prostitucija besiverčiančią moterį, bet ją perkantį vyrą. Kodėl tik vyrą? Nes Švedija supranta verslo vieną pagrindinių paklausos ir pasiūlos taisyklių, kad jei nebūtų vyrų, perkančių prostitučių paslaugų, nebūtų ir prostitucijos. Netikite, pabandykite prekiauti deguonimi sveikiems žmonėms. Švedijoje priėmus tokį įstatymą, kai baudžiamas tik sekso paslaugas perkantis asmuo,  prostitucijos situacija žymiai pagerėjo. Prieš šio įstatymo įsigaliojimą beveik 14 procentų švedų vyrų prisipažino pirkę prostitutės paslaugas, tuo tarpu 2008 metais jų buvo 7,8 procento. Pasikeitė požiūris ir į patį įstatymą. Beje, 1996 metais 67 procentai švedų buvo prieš šių paslaugų dekriminalizavimą, o dabar daugiau nei 70 procentų šį įstatymą palaiko. 

Situacija Lietuvoje

 Lietuvoje baudžiami visi dalyvaujantys procese: pirkėjas, sąvadautojas ir parsiduodantis asmuo. 2012 m. pradėti 44 ikiteisminiai tyrimai sąvadautojams, 2013 m. pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai.Tiems, kurie įtraukė asmenis į prostituciją 2012 m. pradėti 12 ikiteisminių tyrimų, 2013 m. pradėta 10 ikiteisminių tyrimų.  Tuo tarpu prostitutėms ir jų pirkėjams 2012 m. surašyti 274 protokolai. 2013 m. I pusmetį surašyti 155 protokolai. Tiesa, didžioji dauguma protokolų yra išrašyti būtent prostitutėms. Policijos departamento prie VRM, Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis paklaustas, kodėl tiek mažai pagaunama pirkėjų atsakė, kad juos pagauti sunkiau. Margarita Jankauskaitė laikosi nuomonės, kad policija nenori, todėl ir nepagauna klientų, nes prioritetai yra kitur. „Problemizuoti reikia vyro, sutenerio, policijos elgesį. Prostituciją reikia įvardinti kaip smurtą prieš moteris“,  – sako lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė. 

Lietuvoje prostitutės skelbiasi internete

 Susirasti prostitutę nėra sudėtinga, tam nebūtina net važiuoti į stoties rajoną. Šios moterys deda skelbimus internete, kur gali rasti ir telefono numerį. Skelbimo tekstas dažniausiai kartojasi, rašoma, kad moteris nori susipažinti su pasiturinčiu vyru. Nurodoma, kad pažinties tikslas trumpalaikiai pasimatymai ar malonus laisvalaikio praleidimas. Taip pat, galima išvysti ir moterų nuotraukų įvairiomis erotinėmis pozomis, tačiau veido nesimato. Skambinu pasiteirauti kiek kainuoja pasimatymas, pasirodo, kaina nuo 30 eurų (tuo metu buvo nuo 100 litų – red. past.), tuo tarpu stotyje kainos nuo 6 eurų. Kai kurios išgirdusios moterišką balsą padeda ragelį. Maždaug po pusvalandžio sulaukiau vyro skambučio, klausia manęs ar noriu problemų.
– O kokių siūlote? – sakau jam.
Tyla.
– Tu (rusiški  keikmažodžiai) mažiau kišk nosį, kur nereikia.
– O kur būtent nereikia?
– Nenorėk, kad rasčiau.
– Tai galim susitikti mieste, aš tik pasiimsiu diktofoną.Vyras padėjo ragelį. 

Prostitucija yra galios santykis

 Pamirškite apie seksą, tai itin dažnai tėra antraeilis dalykas prostitucijoje. Prostitucija yra galios santykiai, žmogaus teisių pažeidimai, sudaiktinimas ir nužmoginimas. Vyras perkantis moterį nori gauti ne sekso, o pajusti galią, savo viršenybę prieš kitą žmogų arba patenkinti savo iškrypimus. Mokslininkė, lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė sako, kad prostitutės pirkimas susijęs ne su noru gauti intymų ryšį, o su malonumu jausti, kad gali turėti kitą žmogų, daryti su juo, ką nori. „Ir net kai tie vyrai žino, kad tos moterys užsiima prostitucija ne savo valia, kad galbūt jos yra prekybos žmonėmis aukos. Jie vis tiek jomis naudojasi. Jie neturi gailesčio“, – teigia mokslininkė. Organizacijos “Caritas” atstovė Kristina Mišinienė, vadovaujanti „Pagalbos prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” programai, sako, kad vyras, perkantis moterį nori pasijusti valdovu, kuris gali priversti kitą žmogų daryti bet ką. K. Mišinienė pasakoja apie vadinamųjų elitinių prostitučių patirtis. „Tie, kurie perka prostitutes, jaučiasi galį daryti ką nori, net tai, ko su savo žmonom tikrai nei už ką nedarytų,“ – pasakoja K. Mišinienė. „Carito“ atstovė pasakoja per 10 metų darbo su prostitutėmis susidūrusi su tokiomis situacijomis, kai vyrai verčia prostitutes santykiauti su šunimis jų akivaizdoje, šlapinasi ant moterų ar tuštinasi prostitutėms į burną. „Ar tai nors kiek susiję su seksu?“, – klausia K. Mišinienė. Psichologas Andrius Kaluginas pritaria, kad prostitucijoje yra psichologinis bruožas galios politikos, nepasitikėjimas savimi. „Asmuo perkantis prostitutę turi žemą savivertę. Normaliai jis negali užmegzti pažinčių gyvenime, nori atrodyti kitaip. Nusipirkęs prostitutę jis gali pasijusti kietas, pasijusti tironu ar valdovu, jis ją nupirko, ji yra jo daiktas, jam priklauso. Su prostitute realizuojasi fantazijos, koks jis norėtų būti, bet negali būti gyvenime su normalia moterimi“, –sako psichologas. 

Prostitucija ir narkotikai: vienas ir tas pats?

 Žmonės į prostitucijos veiklą itin dažnai įsitraukia dėl įvairių priklausomybių, jie tiesiog taip uždirba pinigų kvaišalams. Dar daugiau, žmonės verbuojami prievarta naudojant narkotines medžiagas. Šiuos žmones reikia gydyti, o ne suteikti leidimą legaliai verstis sekso paslaugomis. „Jos tampa priklausomos nuo cheminių medžiagų, nes reikia būti visą laiką užsivedus“, – sako  K. Mišinienė. Psichologas A. Kaluginas teigia, kad reikia atskirti elitines prostitutes ir gatvines, nes pastarosios dažniausiai priklausomos nuo narkotikų. Margarita Jankauskaitė sieja prostituciją su narkotikais ir sako, kad moterys vartoja narkotines medžiagas norėdamos nuslopinti patiriamą siaubą ir elgesį su jomis. 

Prostitucija ir psichologinės problemos

 Prostitucija užsiima žmonės, dažniausiai moterys, kurios patyrė prievartą vaikystėje, kurios augo socialiai pažeidžiamose šeimose, kai pasak Andriaus Kalugino, seksas nebūdavo sureikšminamas, tokioms moterims nieko nereiškia pasiūlyti atlikti oralinį seksą, pavyzdžiui, už cigaretę. Vaikų namuose užaugusios moterys, taip pat, turinčios priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų, lošimų. Taip pat, moterys, kurios jau buvo įtrauktos, parduotos ar kitaip užverbuotos į prostitucijos verslą iš jo nebegali pasitraukti, nes joms padaryta psichologinė žala ir jos nesupranta ir nesuvokia, kad galima gyventi kitaip, nebegali adaptuotis visuomenėje. Dar viena dalis moterų, kurių menka savivertė, jos patyrė skaudžių ir gilių gyvenimo sukrėtimo, todėl pradeda bausti save parduodamas savo kūną ir žemindamos save. „Carito“ atstovė Kristina Mišinienė taip pat įvardija į prostitucijos liūna įklimpsta moterys, augusios vaikų namuose, kurios patyrė prievartą vaikystėje, jaunos motinos iš mažų miestelių, kurios neturi išsilavinimo, neturi pajamų. Tokios moterys prostitucijos griebaisi kaip šiaudo, nors joms reikia psichologų pagalbos. Visos šios moterys, net oficialiai deklaruodamos, kad dirba „savo noru”, iš tiesų yra psichologinių traumų turintys žmonės.

Prostitucija ir žmogaus sudaikinimas

 Pagrindinis verslo tikslas uždirbti pelną parduodant prekę ar paslaugą, jei žmogaus kūną leisime parduoti kaip prekę ar paslaugą, tai oficialiai sudaiktinsime žmogų. Liks tiks klausimas, pavyzdžiui, kokią sumą oficialiai nustatyti pusvalandžio ar valandos vaginos nuomai? Legalizuodami prostituciją, žmogų paversime gyvu šiltos mėsos gabalu. Kitas dalykas, Lietuvos konstitucija gina teisę į žmogaus garbę ir orumą, ar leisdami žmonėms prekiauti savo kūnu, ypatingai žmonėms, kurie psichologiškai pažeidžiami, kartu nepanaikiname šios teisės? Be to, apkskritai, suteikdami žmogui teisę pirkti kitą žmogų, vieną jų nužeminame. 

Vilmaitė Sandra

 Publikuota 2015m. Lapkričio 13d. http://www.vilimaite.lt