Apeliacinis teismas išnagrinėjo mūsų ir prokuratūros skundus prekybos žmonėmis byloje, kurioje buvo teisiama nusikaltėlių grupuotė dėl priverstinio darbo ir darbo nežmoniškomis sąlygomis organizavimo JK.
Vieni prekeiviai žmonėmis ieškojo visoje šalyje aukų („reikia kokių našlaičių, bomžų, vargšų, kurie su viskuo sutiktų”), kiti vertė juos nešioti didžiulius kiekius skrajučių Londone, mokant atlygį, kurio neužteko nei maistui, nei pragyvenimui.
Nesugebantys įvykdyti nustatytų „normų” ar bandantys ištrūkti buvo mušami diržais, laidais, smaugiami.
Kauno apygardos teismas nusikaltėlių gaujai skyrė … pinigines baudas.
Ir kažką papostringavo apie pozityvų nuteistųjų požiūrį ne tai į šeimą, ne tai į valstybę. Nors, belaukiant nuosprendžio, vienas jų vairuodamas girtas partrenkė žmogų perėjoje, kitas sumušė žmoną.
Kaip galima skirti už prekybą žmonėmis tokias bausmes?! Sekantis žingsnis – pabarimas?
Ir kodėl apie tai tyli valdininkė Vidaus reikalų ministerijoje, skambiai vadinama Nacionaline pranešėja kovos su prekyba žmonėmis klausimais ar apsnūdusi „bočių” grupelė, tituluojama Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisija?
LAT nuosprendis iškalbingas – piniginės baudos keičiamos į realius penkių ir keturių metų įkalinimus.
Su palengvėjimu iškvepiame orą, tikriausiai iki kito karto.