Tenka susidurti su atvejais, kai smurto beprasmybė ir žiaurumas tarsi peržengia visas suvokimo ribas, lieki bežadis tokio nusikaltimo akivaizdoje.
Teikiame pagalbą į devintą dešimtį įkopusiai atokaus kaimo Aukštaitijoje gyventojai, kurią, įsiveržęs į neužrakintus namus ir grasindamas nužudyti, ilgas valandas prievartavo dvidešimtmetis jaunuolis. Kaimynas.
Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, prievartautojas, nesant duomenų, jog jis gali grįžti į nusikaltimo vietą, nesuimtas.
Tad teko vienišą, kenčiančią fizinius ir dvasinius skausmus moterį kalbinti keltis į slaugos namus.
Mes visada galvojame, kad tokie atvejai turi tiesiog „susprogdinti” bendruomenę, tapti jai postūmiu peržiūrėti savo kaimynystės, užuojautos artimui vertybes – apylinkėse buvo žinomas įtariamojo liguistas troškimas išprievartauti senolę, ne kartą jį maitinusią ir globojusią, tačiau niekas nepatarė šiai net durų rakintis.
Ir po nelemtų įvykių daugiau dėmesio ir supratimo sulaukė įtariamojo šeima, negu kad nukentėjusioji, ilgai negavusi jokios ginekologinės ar psichologinės pagalbos.
Nesame ramios iki šiol – vos ne kiekviename žingsnyje tenka įrodinėti, jog reikia vaistų, reikia siuntimo pas specialistus, reikia priežiūros, reikia … žmoniškumo…
Net ir nepatyrus panašių traumų, kaip sunku yra tokio amžiaus žmonėms gauti kad ir lašelį dėmesio, užuojautos, atidesnės slaugos.
Vis tik kokiais forever young siaubūnais galime būti.