Praėjusią savaitę Delfi specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius paskelbė du tyrimus, sudrebinusius bažnyčią, prokuratūrą ir, žinoma, visuomenę. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė sako – nepaisant skambios institucijų retorikos, mums vis dar nerūpi vaikų saugumas, o dėmesys vis dar labiau krypsta ne į auką, o į smurtautoją.
Pirmajame tyrime, remdamasis liudytoju, D. Sinkevičius paskelbė, kad kunigas Kęstutis Palikša buvo nuteistas už pornografijos įgijimą, laikymą bei, jaunuolio liudijimu, turėjo su juo lytinių santykių ir dėl to buvo apvogtas vaikino. Šiuo metu jaunuolis už vagystę atlieka įkalinimo bausmę. Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinės prievartos buvo nutrauktas, tačiau po publikacijos Kunigas nušalintas nuo visų pareigų, bažnyčia atsiprašė. Tekstą galite skaityti čia.
Kitas tyrimas buvo apie prokurorą, kuris, kuravęs tiriamą kunigo finansinį nusikaltimą, vežėsi jaunuolį į sodybą Švenčionių rajone ir ten jam siūlė lytinių santykių. Visą pokalbį su prokuroru sodyboje jaunuolis įrašė, o Delfi paskelbė straipsnį, po kurio prokuroras pasiprašė atleidžiamas iš pareigų, skandalą komentavo ir generalinė prokurorė. Šį D. Sinkevičiaus tekstą galite skaityti čia.
Trečiadienį laidoje „Delfi interviu“ kalbėjusi K. Mišinienė sakė, kad, nors ir praktikoje jai yra tekę matyti įvairių situacijų, – ši istorija sukrėtė.
„Tikrai negali priprasti prie nepilnamečių, prie vaikų išnaudojimų, negali priprasti prie suaugusiųjų cinizmo. Tačiau taip pat, neslėpsiu, jog, kai nuolat girdi apie sužalotus vaikus, tvirkintus, prievartautus, įtemptus į kažkokius prievartinius, neva, jiems patinkančius santykius, perkamus nepilnamečius, tai kažkokia dalis tavo apmiršta“, – sakė ji.
Istorijoje minimas jaunuolis užaugo globos namuose. Interviu vedėja Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė klausė pašnekovės, ką ši situacija sako apie mūsų sistemą?
„Reikėtų pradėti dar ir nuo ankstesnių įvykių, kiek mes galime juos žinoti. Vis tik jis nepateko nuo gimimo į globos sistemą. Mes žinome, kad jis gyveno šeimoje, nepilnoje šeimoje, kurioje taip pat patyrė smurtą, buvo verčiamas vogti. Aš manau, kad tada ir formavosi tas toks manipuliacinis santykis su suaugusiųjų pasauliu. Suaugusiųjų pasaulis žiaurus su juo ir jis neišmoko kažkaip kitaip atsakyti“, – paaiškino K. Mišinienė.
Ji atkreipė dėmesį į jaunuolio pasakojimus, esą globos namuose jo niekas nelaikė žmogumi ir jis niekam nerūpėjo.
„Manau, kad tame, ko gero, yra daug tiesos, nes, visų pirma, mes negirdime niekur globos įstaigos paneigiančių pareiškimų, kad ne, čia buvo mūsų mylimas vaikelis, jis gavo viską iš mūsų. Tikrai – jie tyli ir, manau, kad naudojasi ta proga, jog jų niekas nekalbina“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, nors skambiuose pranešimuose teigiama, kad valstybė skiria didelį dėmesį ir rūpinasi vaikais, kurie patenka į globos sistemą, vis dėlto, kaip aiškino K. Mišinienė, jiems nėra skiriama tai, ko labiausiai reikia.
„Pasirodo, kad, ko gero, jiems ne pilnų šaldytuvų reikia, ne kažkokių ten naujų drabužių, ne kokių ten ypatingų renginių – jiems reikia meilės, dėmesio. Ir tai, kad jie paaugę kažkiek pradeda suvokti, kaip jiems atrodo, tam tikrus suaugusių pasaulio tuos dėsnius, kad štai, jeigu aš pateiksiu save, duosiu savo kūną, aš gausiu už tai meilę, rodo, kad tai tikrai desperatiškas dėmesio ieškojimas. Čia yra labai puiki terpė visiems iškrypėliams“, – sakė centro vadovė.
K. Mišinienės teigimu, tai – ne pirmasis atvejis, kai vaikai be jokių kliūčių naudojasi suaugusiųjų pažinčių programėlėmis.
„Turėjome atvejį, kai iš kitų globos namų vaikinukas, kuris, tarp kitko, labai panašaus likimo, ten pasisakė ieškantis draugo. Tuoj pat atsirado daugybė suaugusių žmonių, siunčiančių jam ten širdeles ir siūlymus susitikti. Jis pirmo pasimatymo metu buvo išprievartautas.
Tas momentas, kad vaikai, aš vis tiek vadinu juos vaikais (15-16 metų), tose džiunglėse ieško kažkokių lygiaverčių santykių ir mokinasi taip pateikti save, kad jie taptų patrauklūs tam tikrų pojūčių ieškantiems suaugusiems, aš manau, yra didelė mūsų drama“, – kalbėjo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.
Drama, kaip akcentavo ekspertė, yra ir tai, kad seksualiniai nusikaltėliai nėra vieši – visuomenė nežino, kas padarė seksualinį nusikaltimą prieš vaiką ar suaugusįjį.
„Toj pažinčių programėlėj, kur mūsų aptariamas nepilnametis ieškojo draugo, ieškojo kažkokio ten pasimatymo, jis sutiko kunigą. Tada užsimezgė jų santykiai. Vis tik tas seksualinį potraukį jaučiančių nepilnamečiams ar vaikams asmenų neviešinimas yra kaip dar viena tragedija. Mes jos nejaučiam. Mes jos nejaučiam, nes šiandieną, aš vis tik su liūdesiu turiu pasakyti, nežiūrint tikrai didelio Lietuvos pajudėjimo per nepriklausomybę į priekį, vis tik jie nėra mums svarbūs. Vis tik vaikai, vaikų poreikiai nėra tokie patys kaip suaugusių“, – konstatavo K. Mišinienė.
Ji svarstė, kodėl idėjai dėl seksualinių nusikaltėlių registro yra toks pasipriešinimas.
„Mes išviešinsime tuos asmenis, mes juos parodysime visuomenei – galbūt mūsų šalyje nėra kultūros nusikaltėlių tapatybės atskleisti? Aš tą taip pat suprantu“, – sakė pašnekovė.
Prieštaraujantieji tokio registro kūrimui sako, kad siekia apsaugoti nuo nusikaltėlių nukentėjusius žmones, ypač – nepilnamečius. K. Mišinienės buvo klausiama, kaip reikėtų spręsti šį niuansą.
„Man labai nesmagu, bet aš turiu pasakyti, kad aš nesuprantu šito disputo, šito ginčo. Aš tikrai būdama socialine darbuotoja, nevyriausybinės organizacijos vadove, organizacijos, kuri 22 metus padeda aukoms duoti parodymus prieš juos išnaudojusius asmenis, nesuprantu šito ginčo“, – sakė K. Mišinienė.
Anot jos, mes neturime slėpti nusikaltėlių, tačiau aukos neturi būti viešinamos.
„Kiek aš klausau ir prokurorų, ir kitų tarnybų atstovų, vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovų, man regis, jie nori pasakyti kažką kitą. Jie nori mažiau nemalonumų, mažiau dėmesio, mažiau tos apšviestos zonos, kurioje galbūt ir jų darbas nėra blizgantis. Aš tik taip galiu suprasti, nes aš nematau, kur čia kas ką gali išviešinti“, – teigė K. Mišinienė.
Laidoje buvo pastebėta, kad susidaro įspūdis, jog žiniasklaida yra tapusi paskutine instancija – tai matoma ir šioje situacijoje. Vaikinas jau yra nuteistas už pinigų vagystę, kuriuos jis pavogė iš kunigo, kuris, jo teigimu, jį seksualiai išnaudojo.
„Aš matau, kad yra daugybė bylų, kur yra vieno žodis prieš kito žodį, kur labai daug lemia pačio prokuroro vidinis įsitikinimas ir tam vidiniam įsitikinimui, ko gero, niekas negali nei daryti įtakos, nei pajudinti, tačiau aš vis tiek norėčiau pradėti nuo to, kad aukščiau galvas, žiniasklaida. Tik jūsų dėka visuomenė sužino apie tokius dalykus. Tik jūsų dėka šiandieną mūsų šalyje ši baisi, skaudi, nemaloni diskusija prasidėjo“, – pastebėjo K. Mišinienė.
Anot jos, šios diskusijos klausosi ne tik žmonės, kurie nėra patyrę panašių situacijų, bet ir jie, kuriuos tokios istorijos paliečia dėl to, kad jie patys yra buvę tokių įvykių aukomis, tačiau nedrįsta kam nors apie tai pasakyti.
K. Mišinienė teigia, kad jau po pirmųjų D. Sinkevičiaus straipsnių prabilti išdrįso ir tie jaunuoliai, kurie iki šiol sakė, kad jiems pagalbos nereikia.
„Aš manau, kad jūs vaidinate neapsakomai svarbų vaidmenį ir to, kad jūs jaučiatės galbūt kaltinami, neturėtų būti“, – kalbėjo ji.
Visuomenė yra sukrėsta, kad tokie dalykai vyksta. Kokio dydžio yra tokių nusikaltimų mastas mūsų šalyje?
„Jeigu taip asmeniškai galėčiau atsakyti, remdamasi tuo, ką matau, ką skaitau, iš pokalbių su nukentėjusiais, kurie duoda parodymus, iš pokalbių su nukentėjusiais, kurie nusprendžia nesikreipti į teisėsaugą, tai manau, kad turime labai didelį mastą“, – pripažino K. Mišinienė.
Tuomet, pasak ekspertės, kyla klausimas: kodėl šis nusikaltimų mastas pavirsta pakankamai maža, smulkia statistika? Jos vertinimu, tam įtakos turi tai, kad pagrindinės institucijos nepakankamai bendradarbiauja.
„Aš nuolat dalyvauju diskusijose, kur susitinka Vaikų teisių apsaugos tarnyba su teisėsaugos ar socialinėmis tarnybomis regionuose. Ten prasideda vieni kitų kaltinimai: „kodėl jūs mums nieko nepasakėt?“, „jūs nieko nepranešėt“. Ir tu matai, kad mes esam dar tokioj pradinėj situacijoj, stadijoj, kur, jeigu nėra gerų santykių tarpusavy, situacija nebus dalinamasi“, – pasakojo ji.
Visa tai, ką mini K. Mišinienė, – sisteminiai trūkumai. Kokių reikėtų žingsnių, kad situacija pagerėtų ir kad aukos drąsiau ryžtųsi kreiptis pagalbos?
„Jeigu mes norime žinoti, kaip pajudinti šitą sistemą, pradėkime nuo aukų. Ne nuo to, kaip jaučiasi nusikaltę asmenys, – ar jiems saugu, ar nesaugu, kaip jie po to gyvens, Linčo teismai, – ne nuo to pradėkim. Pradėkim nuo aukų“, – pabrėžė pašnekovė.
„Pradėkime nuo pradžios. Štai, nukentėjo žmogus, vaikas. Jis norėtų duoti parodymus. Jeigu jis nukentėjo nuo artimo šeimos nario, – ką mes darome? Ar mes jį išimame nuo šeimos, ar mes suteikiame kažkokią jį palaikančią aplinką? Ar jis gauna kvalifikuotą teisininką, advokatą? Ar psichologas šalia jo yra? Kai tu pradedi atsakinėti į tuos klausimus, matai, kad tu turi kurti procedūras. Tu turi kurti vos ne tarnybas iš naujo“, – paaiškino K. Mišinienė.
Ji pakartojo, kad, nors dažnai girdime, kad vaikas yra įvairių tarnybų pagrindinis interesas, taip, pasak pašnekovės, nėra, o seksualinių nusikaltėlių registras Lietuvoje, pabrėžė centro vadovė, yra būtinas.
„Aš matau, kad pasipriešinimas eina į tai, kad mes ne aukas statome į centrą, o nusikaltimą padariusį asmenį, – kokių nepatogumų jam padarysime su tuo registru“, – nusivylimo neslepė ji.
Kur dažniausiai įvyksta seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus?
Anot K. Mišinienės, jos vadovaujama organizacija mato, kad piktybinis vaikų išnaudojimas vyksta ne tik sudėtingose šeimose, bet ir šeimose, kurios nepriklauso jokiai rizikos grupei.
„Daugybė tokių sukrečiančių momentų vyksta už uždarų grupių, šeimų, kurios yra gerbiamos bendruomenėje, kurios užima tam tikrą padėtį. Būtent tokiose šeimose vaikams labai sunku prabilti, nes visuomenė, bendruomenė aplinkui sako: to negali būti“, – aiškino specialistė.
Ji pastebėjo, kad pagalba lengviau ateina tiems vaikams, kurie gyvena nepriteklių jaučiančiose ar kitokias problemas patiriančiose šeimose.
„Aš manau, kad mes nesame sukūrę pakankamai priemonių prabilti vaikams. Štai ko mums šiandien trūksta. Ir ne tų lankstinukų, kurių čia visur prikabinta, primėtyta, kad paskambink, pranešk ir taip toliau“, – kalbėjo K. Mišinienė.
Anot pašnekovės, situacijos, kuomet vaikas išdrįsta surinkti pagalbos numerį ir ten kreiptis pagalbos, itin retos. Daug dažniau vaikai pagalbos ieško pažįstamoje aplinkoje, todėl tokiems vaikams reikia išreikšti palaikymą ir parodyti, kad jam yra saugu kalbėti apie kylančias problemas.
Centro vadovė išreiškė lūkestį, kad ateityje atsirastų vaikų advokatai, kurie padėtų vaikams spręsti problemas be jokių tarpininkų. Anot jos, vaikams reikia tiesioginės prieigos prie pagalbos.
K. Mišinienė taip pat patarė, ką daryti, susidūrus su tokiomis problemomis.
„Manau, kad reikia ieškotis pagalbos ir kreiptis. Kreiptis į tas pačias nevyriausybines organizacijas, kurios yra šalia jų. Reikia kreiptis į suaugusius, visų pirma, kuriais gali pasitikėti, prašyti jų, kad jie skambintų mums, kad kreiptųsi bet kur“, – įvairias institucijas vardijo ji.
„Kai tu matai penkiolikos metų mergaitę, kurią nuo dešimties metų prievartauja patėvis ir tu supranti, kad tie penki metai jai praėjo patiriant baisiausius dalykus todėl, kad buvo nepatogu kalbėti, todėl, kad nenorėjo mamytės liūdinti, todėl, kad mokytojai neatpažino tam tikrų signalų, kad vaikų teisių tarnyba kažkur toli plevena, tu pagalvoji, kad mes dar labai jauni savo visuomenėje esame ir nesuprantame, kad pažeidžiamuosius turime ginti“, – pridūrė K. Mišinienė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-06-03, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-visa-visuomene-sukretusiu-pedofilijos-skandalu-grieztas-verdiktas-vaikai-mums-vis-dar-nerupi.d?id=93516117