Į Lietuvos „Caritą“ per metus pagalbos kreipiasi apie 120 prekybos žmonėmis aukų. Tačiau projekto projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė yra įsitikinusi, kad tai – tik ledkalnio viršūnė.
Ji „Žinių radijui“ teigė ant rankų pirštų galinti suskaičiuoti atvejus, kai nukentėjusieji pagalbos kreipiasi patys. Daugeliu atveju tai daryti jie yra įpareigojami teisėsaugos insititucijų.
Žmonių išnaudojimas plečiasi
Vaikinas iš mažo provincijos miestelio išvyko uždarbiauti į Vokietiją, ten statybų versle jau darbavosi pusė jo pažįstamų ir kaimynų. Jaunuolis tik nuvažiavęs į vietą suprato, kad statybomis vadinamos vagystės iš vietinių parduotuvių. Tokia istorija – tik viena iš daugelio, kurios nutinka lietuviams, išvykusiems į užsienį.
Daug dažniau tenka išgirsti kalbas apie „parduotas“ lietuvaites, kurių kaina rinkoje – 3000 svarų.
Prie šių žmonių išnaudojimo rūšių prieš metus prisidėjo dar viena.
„Nauja prekybos žmonėmis forma – išnaudojimas nusikaltimams atlikti, sunkiai skinasi kelią į atsakingų pareigūnų, į socialinių darbuotojų, vaikų teisių apsaugos darbuotojų sąmonę“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žmogus žmogui“ pasakojo K. Mišinienė.
2012 m. Lietuvoje įvykdyti 44 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, iš jų 11 pradėta nagrinėti, 16 aukų pripažintos nukentėjusiomis, 39 asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, 7 asmenys buvo nuteisti.
Teisėsauga nepadeda
Pašnekovės teigimu, dažnai teisėsaugos specialistai nemato nukentėjimo požymių, sunku surinkti įrodymus.
„Įvykiai atsitinka šalyse, kurios prastai bendradarbiauja su Lietuvos teisėsauga, iš kurių Lietuva metų metus laukia atsakymo. Aš čia konkrečiai turiu omenyje Ispaniją“, – tikino K. Mišinienė.
Specialistės teigimu, dažniausiai išnaudojami socialiai pažeidžiamiausi žmonės. „Tai asmenys, į kuriuos reikia įdėti labai mažai investicijų, o daug lėšų galima uždirbti, juos išnaudojant. Tai yra vienišos motinos, vienišos moterys iš provincijos, neturinčios pakankamo išsilavinimo, bedarbiai asmenys, vyresnio amžiaus vyrai ir moterys, kurie turi tam tikrų įsipareigojimų šeimose, skolų. Žodžiu, tai yra asmenys, kurių socialinis pažeidžiamumas yra akivaizdus“, – dėstė K. Mišinienė.
Publikuota 2014 m. vasario 4 d. www.15min.lt