Neslopstant diskusijoms dėl kardinolo Henryko Gulbinowicziaus įamžinimo Vilniaus rajone, tema vėl grįžta į politinę darbotvarkę. Nevyriausybinės organizacijos rengia peticiją, teigdamos, kad kalbama apie žmogų, kaltintą itin sunkiais nusikaltimais, o jų reikalavimas – tik vienas: kad jo vardas nebūtų naudojamas gatvėms ar garbės piliečio titului. Tuo metu dalis gyventojų savivaldybę ragina išsaugoti kardinolo vardu pavadintas gatves, o savivaldybė, gavusi Vyriausybės atstovų nurodymą, rengia atitinkamus projektus – galutinis verdiktas vis dar lieka politikų rankose.
Klausimai dėl kardinolo H. Gulbinowicziaus įamžinimo Vilniaus rajone tęsiasi jau ne vienus metus. Po 2020 m. Vatikano paskelbtų sankcijų dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo, dvasininkų pedofilijos nusikaltimų slėpimo ir ilgamečio bendradarbiavimo su Lenkijos Liaudies Respublikos saugumo tarnyba visuomenėje vis garsiau diskutuojama, ar jo vardas turėtų likti viešosiose erdvėse.
H. Gulbinowiczius, gimęs Šukiškėse, Vilniaus rajone, vėliau tapęs Vroclavo arkivyskupu ir vienu žinomiausių Lenkijos Katalikų Bažnyčios hierarchų, mirė 2020 m. lapkričio 16 dieną, būdamas 97-erių.
Apaštališkoji sostinė likus vos kelioms dienoms iki mirties jam paskyrė draudimą dalyvauti viešose liturginėse apeigose ir naudoti vyskupo insignijas, taip pat atėmė teisę į laidotuvių pamaldas bei laidojimą katedroje. Be to, jis buvo įpareigotas pervesti „atitinkamą pinigų sumą“ Šv. Juozapo fondui, kurį įsteigė Vyskupų konferencija, siekdama remti seksualinio išnaudojimo aukas Bažnyčioje.
Jo laidotuvės įvyko siaurame artimųjų rate Olštyne ir be oficialių ceremonijų.
Interviu „Gazeta Wyborcza“ Karolis Chumas, vienas iš dvasininko kaltintojų, pasakojo: „Man buvo 15 metų, kai jis įėjo į mano kambarį seminarijoje ir pradėjo mane liesti. Man rūpėjo, kad jis būtų bent kaip nors nubaustas, kad nebūtų laikomas didvyriu, kokiu daugelį metų buvo laikytas. Legenda žlugo. H. Gulbinowiczius paliks šį pasaulį gėdoje, palaidotas paprastose kapinėse. Teisingumas įvyko.“
Nepaisant Vatikano priimtų sprendimų ir tarptautinio atgarsio, Vilniaus rajone kardinolas H. Gulbinowiczius vis dar yra laikomas garbės piliečiu, o trys gatvės – Nemenčinėje, Pakalniuose ir Punžonyse – vis dar pavadintos jo vardu.
Peticija kaip signalas: visuomenė laukia sprendimo
Skeptikų draugija kartu su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI) inicijavo peticiją, kuria siekiama atimti iš H. Gulbinowicziaus Vilniaus rajono garbės piliečio vardą ir pervadinti jo vardu pavadintas gatves. Peticijos iniciatoriai teigia, kad jo įamžinimas viešojoje erdvėje siunčia pavojingą signalą – esą seksualinis smurtas prieš nepilnamečius gali būti nutylimas ar pateisinamas.
Skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys sako, kad peticija šiuo atveju yra ne tik simbolinis pareiškimas, bet ir teisinis bei pilietinis instrumentas. Pasak jo, pagal galiojančius teisės aktus peticijos turi būti svarstomos, todėl tai yra galimybė organizacijoms ir visuomenės nariams oficialiai išsakyti savo poziciją ir grąžinti klausimą į politinę darbotvarkę.
„Peticija pagal mūsų įstatymus privalo būti svarstoma. Tai papildomas įrankis, leidžiantis išsakyti organizacijų poziciją, surinkti visuomenės nuomonę ir atkreipti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos dėmesį, kad prie šio klausimo būtina grįžti. Dabartinis sprendimas netenkina nei mūsų organizacijų, nei žmonių, kurie šią peticiją pasirašys“, – sako jis.
Pasak A. Kvecio, kalbama ne tik apie vieną sprendimą ar vieną savivaldybę – tai platesnis klausimas, kokias vertybes valstybė ir visuomenė yra pasirengusios ginti.
„Garbės piliečio statusas turėtų būti atimtas, o gatvės – pervadintos. Kalbame ne tik apie politinį ar administracinį sprendimą, bet ir apie moralinę atsakomybę, pirmiausia tokioms nusikaltimų aukoms. Šis klausimas yra lokalus, bet kartu atspindi globalų reiškinį – institucijų polinkį saugoti savo reputaciją, kartais nusigręžiant nuo aukų“, – teigia Skeptikų draugijos vadovas.
„Garbės piliečio statusas turėtų būti atimtas, o gatvės – pervadintos.“
Skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys
Anot jo, tokie sprendimai visuomet būna sudėtingi, nes visuomenėje yra skirtingų nuomonių ir jautrumas religiniams bei istoriniams kontekstams. Tačiau delsimas, kaip sako A. Kvecys, taip pat turi kainą.
„Ignoruodami tokius atvejus, prisidedame prie tylos spiralės. Aiškus sprendimas galėtų tapti precedentu, kuris padėtų tiek aukoms, tiek pačioms institucijoms keisti praktiką ir stiprinti prevenciją“, – apibendrina pokalbį A. Kvecys.
„Kalbame apie žmogų, kuris padarė labai sunkius nusikaltimus“
Tuo tarpu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė sako, kad sprendimas jungtis prie peticijos gimė matant, jog ankstesni bandymai kelti šį klausimą nedavė jokio realaus rezultato. Pasak jos, organizacijos šio žingsnio ėmėsi jausdamos nusivylimą ir matydamos politinės valios trūkumą.
„Turiu pasakyti, kad mūsų dalyvavimas tokiuose veiksmuose, kalbant apie garbės vardą, suteiktą pedofilija kaltintam dvasininkui, kyla iš tam tikros nevilties ir desperacijos. Matome, kad nors didžioji dalis visuomenės nepritaria tokiam įamžinimui, realių politinių sprendimų nėra. Vilniaus rajone situacija nesikeičia – atrodo, kad visos pastangos atsiremia į sieną: ar bandymas kalbėtis, ar bandymas rodyti filmą, viskas lieka be rezultato“, – sako ji.
LRT.lt primena, kad KOPŽI planavo Vilniaus rajono savivaldybės centrinė bibliotekoje Rudaminoje parodyti dokumentinį filmą apie seksualinę prievartą Bažnyčios aplinkoje „Tik niekam nesakyk“, kuriame minimas ir H. Gulbinowicziaus vardas. Tačiau renginys buvo atšauktas. Bibliotekos vadovas Miroslavas Voitiulevičius mūsų redakcijai tuo metu sprendimą aiškino techninėmis kliūtimis.
Pasak K. Mišinienės, peticija šiuo atveju tampa bandymu dar kartą priversti politikus reaguoti ir parodyti, kad ši pozicija turi platesnį visuomenės palaikymą.
„Peticija yra kraštutinė protesto forma, tačiau kartais tik tokios priemonės leidžia priversti atkreipti dėmesį ir parodyti, kad visuomenėje yra žmonių, kurie tikisi aiškaus sprendimo. Palaikymo šiai idėjai sulaukiame iš labai įvairių visuomenės sluoksnių – ne tik iš nevyriausybinių organizacijų ar specialistų, dirbančių su seksualinio smurto aukomis, bet ir iš platesnės visuomenės bei Bažnyčios bendruomenės žmonių“, – teigia KOPŽI vadovė.
Kita vertus, kaip sako K. Mišinienė, kol kas nėra požymių, kad tai, jog visuomenė palaiko šią poziciją, turėtų realios įtakos daliai Vilniaus rajono politikų.
„Net ir situacijose, kurios atrodo beviltiškos, kartais įvyksta lūžis. Tikimės, kad būsime išgirsti.“
KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė
„Matome labai kategorišką atsiribojimą nuo kitokios nuomonės. Per savo darbo praktiką nesu susidūrusi su tokiu nereagavimu į visuomenės lūkesčius. Kalbame apie žmogų, kuris padarė labai sunkius nusikaltimus, o mes prašome tik vieno, kad jo vardas nebūtų naudojamas Vilniaus rajono gatvėms ar garbės piliečio titului“, – teigia ji.
Vis dėlto, anot KOPŽI vadovės, organizacijos tikisi, kad situacija dar gali keistis.
„Net ir situacijose, kurios atrodo beviltiškos, kartais įvyksta lūžis. Tikimės, kad būsime išgirsti“, – apibendrina K. Mišinienė.
Savivaldybė: tai jau nebe nuomonės klausimas, padaryta reputacinė žala
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius pokalbyje su LRT.lt pažymi, kad savivaldybė atsidūrė tarp skirtingų signalų – gyventojų nuomonės ir valstybės institucijų reikalavimų.
V. Vansavičius mini, kad sausį savivaldybę pasiekė Buivydžių seniūnijos gyventojų vienas kreipimasis, kurį savo parašais patvirtino apie 80 gyventojų. Prašyme išreiškiamas susirūpinimas dėl viešojoje erdvėje pasirodančios informacijos ir raginama nekeisti H. Gulbinovičiaus gatvės pavadinimo.
„Gavome vieną prašymą iš Buivydžių seniūnijos, tačiau kartu gavome ir Vyriausybės atstovų įstaigos nurodymą, kad, atsižvelgiant į viešai skelbiamą informaciją apie kardinolą H. Gulbinowiczių ir galiojantį teisinį reglamentavimą, turime parengti sprendimų projektus dėl gatvių pavadinimų keitimo ir teikti juos tarybai. Administracija tai padarė – sprendimų projektai parengti ir bus pateikti tarybai svarstyti vasario 13 dienos posėdyje. Galutinį sprendimą, pagal teisės aktuose numatytą kompetenciją, priims taryba“, – sako V. Vansavičius.
H. Gulbinowicziaus vardu Vilniaus rajone pavadintas gatves siūloma pervadinti vietos politiko Gabrieliaus Jano Mincevičiaus ir Buivydžių vardais.
Direktoriaus teigimu, tarybos pozicijos šiuo klausimu jau iš dalies atsispindėjo ankstesniuose balsavimuose.
„Pagal tarybos narių balsavimus matyti, kokios yra pozicijos ir kur yra dauguma“, – sako jis. Vis dėlto, anot jo, dabartinėje situacijoje atsirado naujų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos sprendimui.
„Man atrodo, kad šį kartą galima tikėtis kitokio rezultato, nes yra Vyriausybės atstovo nurodymas. Nematau objektyvių priežasčių, kodėl taryba neturėtų jo įgyvendinti. Kitu atveju Vyriausybės atstovas gali kreiptis į teismą, o teismas gali įpareigoti savivaldybę tai padaryti. Klausimas, ar taryba nori savivaldybę įtraukti į tokį procesą“, – sako V. Vansavičius.
Tačiau, kaip pažymi V. Vansavičius, tokiose situacijose savivaldybės sprendimai ne visada yra tik politinės valios klausimas.
„Kai yra institucijų reikalavimas, tai jau ne vien nuomonės klausimas. Yra teisinis reguliavimas, ir savivaldybės taryba turėtų į tai atsižvelgti“, – teigia jis.
Kartu administracijos direktorius pripažįsta, kad Vilniaus rajono politinė praktika ne visada leidžia prognozuoti sprendimus.
„Mūsų savivaldybėje būna, kad vienus gatvių pavadinimus keičiame, kitų – ne, vienus sprendimus priimame, kitų – ne, nors situacijos panašios. Todėl prognozuoti galutinį sprendimą kartais būna sudėtinga. Matyt, tai ir yra mūsų rajono specifika“, – sako jis.
Komentuodamas situaciją dėl planuoto dokumentinio filmo rodymo Vilniaus rajono savivaldybės centrinė bibliotekoje Rudaminoje V. Vansavičius teigė, kad po incidento buvo atliktas tarnybinis patikrinimas.
„Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, bibliotekos vadovui M. Voitiulevičiui skirtas įspėjimas, taip pat jam pavesta peržiūrėti vidaus tvarkas. Mūsų specialistai nustatė, kad tuo metu įranga buvo išderinta. Ar tai buvo atsitiktinumas, ar ne, nustatyti negalime, bet pats faktas buvo“, – sako jis.
Kaip sako administracijos direktorius, savivaldybė šį atvejį vertina ir kaip reputacinę žalą. Direktorius taip pat atkreipia dėmesį, kad situacija nebuvo aptarta su savivaldybės administracija.
„Reputacinė žala buvo padaryta ir savivaldybei, ir bibliotekai. Tačiau jei organizatoriai dar kartą kreiptųsi dėl filmo rodymo, nematome priežasčių, kodėl toks renginys negalėtų vykti“, – teigia administracijos direktorius.
LRT.lt primena, kad 2025 m. rugsėjį taryba šį klausimą svarstė, tačiau sprendimas žlugo – už balsavo 11 tarybos narių, 4 buvo prieš, o 12 susilaikė. Protestai ir nevyriausybinių organizacijų raginimai situacijos nepakeitė – garbės piliečio vardas liko, o sprendimas sukėlė aštrią visuomenės reakciją.
Tuo metu meras Robertas Duchnevičius pokalbyje su LRT.lt teigė, kad esant dabartinei tarybos sudėčiai, kurioje dominuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, jis nemato prasmės kelti šio klausimo.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausanti buvusi Vilniaus rajono merė, dabartinė tarybos narė Marija Rekst per tarybos posėdį teigė, kad „negalima smerkti žmogaus, kuris neturėjo galimybės apsiginti“.
„Esu krikščionė ir tikrai negaliu pakelti rankos už šį projektą ir juodinti žmogaus, kuris galbūt apskritai nieko nepažeidė.“
Marija Rekst
„Esu krikščionė ir tikrai negaliu pakelti rankos už šį projektą ir juodinti žmogaus, kuris galbūt apskritai nieko nepažeidė. Leiskime kardinolui ilsėtis amžinoje ramybėje. Jis ir taip buvo nuteistas neturėdamas jokios galimybės apsiginti“, – sakė M. Rekst.
Tuo metu LLRA-KŠS frakcijos Vilniaus rajono taryboje pirmininkas, ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas teigė:
„Yra Vatikano teismas ir civilinis teismas. Vatikano teismas priėmė tam tikrus sprendimus, tačiau paties dokumento mes nematėme. Mums trūksta akivaizdžių faktų. Gerbiu Vatikano sprendimą, bet šiandien negaliu kaltinti šio žmogaus“, – sakė W. Urbanas.
Vroclavas: kai vertybės tapo sprendimu
Panašios diskusijos vyko ir Lenkijoje. Kardinolas Henrykas Gulbinowiczius, ilgus metus gyvenęs ir veikęs Vroclave bei vadovavęs Vroclavo arkivyskupijai, dar 1997 m. buvo paskelbtas šio miesto garbės piliečiu. Tačiau ten po Vatikano sprendimo Vroclavo miesto taryba sureagavo gana greitai.
Vos po kelių dienų po Vatikano sprendimo Vroclavo miesto taryba beveik vienbalsiai priėmė sprendimą atimti iš jo garbės piliečio vardą. Tik keturi tarybos nariai susilaikė, nė vienas nebalsavo prieš.
LRT.lt pavyko susisiekti su viena iš šio sprendimo iniciatorių, dabartine Lenkijos Seimo nare Małgorzata Tracz, kuri taip pat aktyviai dalyvavo visuomeninėse iniciatyvose ir rengiant peticijas šiuo klausimu.
Kaip pabrėžia parlamentarė, sprendimas Vroclave neatsirado staiga. Pasak jos, prieš jį buvo kelios visuomeninės iniciatyvos ir peticijos, vėliau – politiniai siūlymai, kol galiausiai klausimas pasiekė miesto tarybą ir virto oficialiu sprendimu. Politikė akcentuoja, kad visą procesą lydėjo nuoseklus visuomenės spaudimas.
Ji pažymi, kad tuo metu Lenkijoje jau buvo aiškiai juntamas lūžis – visuomenė nustojo tylėti, o institucijos buvo priverstos reaguoti.
„Tema apie pedofiliją Bažnyčioje tuo metu jau buvo labai plačiai aptariama. Žmonės nustojo tylėti, atsirado publikacijų, dokumentinių filmų. Vatikano sprendimas tapo labai stipriu signalu. Tai buvo ženklas, kad Bažnyčia pripažįsta problemos rimtumą ir kad tokie atvejai negali būti ignoruojami nei institucijų, nei visuomenės lygmeniu. Savivalda tiesiog nebegalėjo apsimesti, kad tai jos neliečia“, – sako politikė.
Pasak jos, Vroclave sprendimas buvo suvokiamas ne tik kaip formalus ar teisinis, bet ir kaip aiški vertybinė pozicija – signalas, kokias ribas visuomenė yra pasirengusi brėžti.
„Kalbame ne apie tai, ar žmogus buvo nuteistas baudžiamąja tvarka. Kalbame apie simbolinį sprendimą – ar žmogus, kuriam metami tokio pobūdžio kaltinimai, gali būti laikomas moraliniu autoritetu ir pavyzdžiu visuomenei. Tokie sprendimai parodo, kokias vertybes giname ir ar esame pasirengę jas taikyti realybėje, o ne tik deklaruoti“, – teigia ji.
„Kalbame ne apie tai, ar žmogus buvo nuteistas baudžiamąja tvarka. Kalbame apie simbolinį sprendimą – ar žmogus, kuriam metami tokio pobūdžio kaltinimai, gali būti laikomas moraliniu autoritetu ir pavyzdžiu visuomenei.“
Lenkijos Seimo narė Małgorzata Tracz
Svarbus buvo ir politinis momentas. Nepaisant skirtingų partijų pozicijų, Vroclavo taryboje pavyko pasiekti retą sutarimą.
„Nepaisant skirtingų politinių pažiūrų, buvo suprasta, kad tokio pobūdžio kaltinimai negali būti ignoruojami. Tai buvo sprendimas, kuris peržengė partines ribas ir tapo bendru atsakymu į visuomenės lūkesčius“, – sako M. Tracz.
Politikė pabrėžia, kad savivalda, jos vertinimu, negali remtis vien istoriniu asmens įvaizdžiu, jei vėliau paaiškėja naujų faktų.
„Savivalda nėra statiška. Ji turi reaguoti į tai, kas paaiškėja šiandien. Jeigu atsiranda rimtų naujų faktų ar institucijų sprendimų, jie turi būti vertinami iš naujo. Tai nėra istorijos naikinimas – tai yra istorijos vertinimas pagal tai, ką šiandien žinome“, – aiškina ji.
Pasak parlamentarės, tokie sprendimai svarbūs ir dėl žinutės, siunčiamos visuomenei bei aukoms.
„Tokie sprendimai parodo, ar institucijos stoja aukų pusėje, ar lieka tylos zonoje. Aiškus sprendimas leidžia atsakyti į sudėtingus istorinius klausimus ir leidžia visuomenei judėti toliau“, – baigdama pokalbį sako Lenkijos Seimo narė M. Tracz.
Grušas: nėra abejonių dėl kardinolo nusikaltimų rimtumo
LRT.lt primena, kad Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas taip pat yra išreiškęs aiškią poziciją dėl H. Gulbinowicziaus veiksmų. Pasak jo, nėra abejonių dėl kardinolo nusikaltimų rimtumo. Arkivyskupas pabrėžė, kad Šventasis Sostas, ištyręs H. Gulbinowicziaus bylą, pripažino jį kaltu dėl nepilnamečio asmens seksualinio išnaudojimo bei kitų nusikaltimų, uždraudė jam bet kokią viešą dvasininko veiklą, atėmė teisę dėvėti vyskupo insignijas ir privilegiją būti laidojamam katedroje.
G. Grušas akcentavo, kad Šventasis Sostas yra aukščiausia instancija bažnytiniuose procesuose, o jo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Savo ruožtu pernai tik pradėjusi eiti teisingumo ministrės pareigas Rita Tamašunienė, priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškajai šeimų sąjungai, teigė, kad Vatikano sprendimas dėl H. Gulbinowicziaus vertinamas nevienareikšmiškai ir ji pati nebalsuotų už garbės piliečio vardo atėmimą ar gatvių pervadinimą.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2026-02-04, https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2827129/peticija-del-pedofilija-kaltinamo-gulbinowicziaus-vertybiu-testas-vilniaus-r-politikams