Kai atrodo, jog nebeįveiksi problemos, reikia trauktis – netikėtai ateina pagalba.
Nesuprantame, ar valstybė tikrai nemato didėjančio migrantų darbinio išnaudojimo, ar tiesiog tai nėra svarbu.
O pas mus patenkantys šie užsienio šalių gyventojai yra jau tikrame savo kelio gale, kai į juos yra iš esmės „įkirstas kirvis”, o pagalba esti sudėtinga.
Centro partneriai perdavė mums transporto sektoriuje išnaudotą Ukrainos pilietį, kuriam dėl ilgus mėnesius trukusios įtampos, fizinio pervargimo, prastos mitybos atsakė abu inkstai, lūžo koja.
Žmogui reikalinga tris kartus savaitėje dializė, priežiūra, o kaip ją gali suteikti viena skyriaus socialinė darbuotoja, dirbanti dar su trisdešimčia kitų klientų, nuolat juos lydinti į apklausas, teismus ir pan.?
Jau vien nuvykimas iki dializės klinikos yra rimtas uždavinys.
Nieko labai nesitikėdamos paprašėme Kauno savivaldybės Sveikatos, Socialinių paslaugų sk. specialisčių pagalbos – tikrai nebežinojome, ką daryti.
Ir kokį solidarumą teko patirti – šiandien sužalotas žmogus gali naudotis pavežėjimo paslauga, mums tai yra milžiniškas palengvinimas.
Taip ir išgyvensime, kol tie, aukštai ministerijose, išgirs migrantų dejones.