„Man neatrodo saugu nukentėjusiems nuo dvasininkų kreiptis į instituciją, po kurios stogu tas išnaudojimas ir vyko“, – taip ekspertė kritikuoja Vilniaus arkivyskupijos, į kurią galima kreiptis patyrus iš kunigų seksualinį smurtą, iniciatyvą. Lietuvos kriminalinės policijos biuras teigia, kad, patyrus seksualinį smurtą, pirmiausia reikia pasirūpinti saugumu, o į teisėsaugą reikėtų kreiptis kaip galima greičiau, tačiau niekada ne per vėlu ieškoti pagalbos.
Šiandien kiekvieną, patyrusį seksualinę prievartą ar kitą nederamą elgesį bažnytinėje aplinkoje, Vilniaus arkivyskupija kviečia kreiptis į arkivyskupijoje veikiančią Patyrusiųjų išnaudojimą išklausymo tarnystę el. paštu noriupasakyti@vilnensis.lt.
Prieš kelerius metus, pasirodžius informacijai apie kunigo seksualinius nusikaltimus, tikintieji išplatino atvirą laišką su raginimu inicijuoti nepriklausomą komisiją dėl galimų seksualinio išnaudojimo atvejų Bažnyčioje. Tuomet Bažnyčia sakė norinti sukurti saugią erdvę, kurioje būtų galima pranešti apie kunigų seksualinius nusikaltimus.
Tada arkivyskupija paskelbė apie kuriamą Patyrusiųjų išnaudojimą išklausymo tarnystę. Skelbta, kad, parašius laišką, psichologė ir socialinė darbuotoja suderins susitikimo laiką ir pakvies pokalbio. Esant papildomos pagalbos poreikiui, specialistės gali žmogų nusiųsti pas kitus specialistus – psichoterapeutą, medikus, teisininkus. Kaip buvo skelbta, darbuotojos taip pat turėtų įvertinti joms pateiktą informaciją ir ją perduoti vyskupui.
Komentaro apie šią tarnystę ir kritiką jai rugpjūčio 24 dieną LRT.lt kreipėsi į Lietuvos vyskupų konferenciją, tačiau atsakymo nesulaukė. Rugpjūčio 27 dieną komentaro paprašę pakartotinai, gavome laišką: „Į Jūsų klausimą jau atsakėme.“ Dar viename LRT.lt laiške parašę, kad Lietuvos vyskupų konferencija laiško su atsakymu neatsiuntė, ir paprašę jį atsiųsti, atsakymo iš Lietuvos vyskupų konferencijos nebegavome.
Iniciatyvą kritikuoja: hierarchinėje struktūroje visi veikia išvien
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė Bažnyčios siūlomą pagalbą žmonėms, kuriuos išnaudojo kunigai, vertina skeptiškai.
„Šiandienėje situacijoje, kurioje daug neapibrėžtumo, nenuoširdaus rūpesčio, akivaizdžių pastangų iš viršaus suvaldyti situaciją, man neatrodo saugu nukentėjusiems nuo dvasininkų kreiptis į instituciją, po kurios stogu tas išnaudojimas ir vyko.
Galbūt ateityje, kai Bažnyčia Lietuvoje padarys realius žingsnius link atsivėrimo, atgailos ir sveikimo, galėsime drąsiai ir pasitikėdami siūlyti suaugusiesiems ir vaikams ieškoti pagalbos ir čia. Bet šiandien – ne, tikrai ne“, – LRT.lt sako K. Mišinienė.
KOPŽI centro vadovė pasakoja per daug savo darbo metų mačiusi, kaip įvairūs išnaudotojai tiesiogiai ir per kitus žmones stengiasi išradingai, gudriai paveikti savo aukas, kad šios keistų parodymus, ieško būdų daryti įtaką jų mąstymui.
„Juk traumą patyrę žmonės, ypač vaikai, yra labai pažeidžiami, neretas tokio spaudimo, nuspalvinto „rūpesčiu ir atjauta“, ir neatlaiko. Hierarchinėje struktūroje visi veikia išvien“, – tvirtina K. Mišinienė.
Nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų padedanti ekspertė taip pat kritikuoja Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo žodžius, kad šiandien yra netinkamas laikas nepriklausomam tyrimui apie kunigų padarytus nusikaltimus atlikti, kaip kad prieš kelerius metus siūlė grupė pasauliečių.
„Nemanau, kad laikas tam tinkamas. Ir vis dar nemanau, kad priaugome iki to“, – interviu 15min sakė G. Grušas.
„Jei šiandien aukščiausias hierarchas nė nemirktelėjęs aiškina, kad mes nepriaugę žinoti, kas ten saugoma jo archyvuose apie galimus kunigų nusikaltimus ir gautus pranešimus, iš kur galime būti tikri, kad jo koordinuojama pagalba aukoms yra tikrai pagalba, o ne tiesiog slopinimas?“ – klausia K. Mišinienė.
Pirmiausia – saugumas ir skambutis 112
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos planavimo ir organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Sirgėdienė LRT.lt sako, kad, patyrus seksualinį smurtą, pirmiausia svarbu pasirūpinti savo arba nukentėjusiojo saugumu.
Jei kyla grėsmė sveikatai ar gyvybei, reikalinga medicinos pagalba arba yra pagrindo manyti, kad smurtautojas gali kelti pavojų ir toliau, reikėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Pasak J. Sirgėdienės, policijos pareigūnai reaguoja į pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką ir padeda organizuoti būtiną pagalbą, nusiunčia į gydymo įstaigą ir užtikrina nukentėjusio asmens saugumą.
„Net ir tais atvejais, kai tiesioginio pavojaus nebėra, apie seksualinį smurtą teisėsaugai reikia pranešti kuo greičiau. Kuo anksčiau pradedamas tyrimas, tuo didesnė tikimybė surinkti reikšmingus įrodymus, nustatyti įvykio aplinkybes ir suteikti nukentėjusiajam visapusišką pagalbą“, – LRT.lt sako J. Sirgėdienė.
Jei seksualinį smurtą patyrė vaikas, apie tai būtina informuoti ne tik teisėsaugą, bet ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Visgi, pasak J. Sirgėdienės, pirmas žingsnis turėtų būti skambutis numeriu 112, ypač jei pagalbos reikia nedelsiant arba kyla grėsmė vaiko saugumui.
Tokiais atvejais į pagalbos teikimo procesą įtraukiami ir vaiko teisių apsaugos specialistai, jie vertina situaciją, rūpinasi vaiko interesų apsauga ir koordinuoja reikalingos pagalbos teikimą.
Niekada nevėlu ieškoti pagalbos
Kaip pastebi Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė, patyrę seksualinį smurtą žmonės dažnai nori kuo greičiau nusiprausti ar persirengti, tačiau, jei tai įmanoma, rekomenduojama to nedaryti iki medicininės apžiūros.
„Svarbu nesiprausti, neskalbti ir neišmesti įvykio metu dėvėtų drabužių, jų nelaikyti plastikiniame maišelyje, geriau juos sudėti į popierinį maišelį. Ant kūno, drabužių ar kitų daiktų gali būti išlikę biologinių pėdsakų, kurie turi didelės reikšmės tyrimui.
Taip pat naudinga išsaugoti susirašinėjimus, socialinių tinklų žinutes, nuotraukas, skambučių istoriją, užsirašyti įvykio aplinkybes ir kuo tiksliau prisiminti laiką, vietą ir galimus liudytojus. Kuo daugiau informacijos surenkama ir išsaugoma iškart po įvykio, tuo efektyviau ji gali būti panaudota tyrimo metu“, – LRT.lt komentuoja J. Sirgėdienė.
Ji akcentuoja, kad nors po seksualinio smurto reikėtų kuo skubiau kreiptis į teisėsaugą, nėra „per vėlu“ ieškoti pagalbos.
„Kuo greičiau apie įvykį sužino teisėsauga ir medikai, tuo daugiau galimybių surinkti ir išsaugoti tyrimui reikšmingus įrodymus. Įprastai biologinius pėdsakus galima aptikti iki 72 valandų po įvykio, tačiau geriausia kreiptis per pirmąją parą.
Vis dėlto suprantama, kad seksualinį smurtą patyrę žmonės dažnai išgyvena šoką, baimę ir nežino, kaip elgtis toliau. Dėl to ne visi ryžtasi pranešti iš karto. Labai svarbu pabrėžti, kad pagalbos galima ir reikia kreiptis nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo įvykio. Net jei praėjo savaitės, mėnesiai ar metai, žmogus turi teisę kreiptis į teisėsaugą, gauti medicinos, psichologinę ir kitą reikalingą pagalbą“, – pažymi J. Sirgėdienė.
Specializuoti kompleksinės pagalbos centrai taip pat teikia nemokamą, konfidencialią pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms visoje Lietuvoje. Čia galima kreiptis ir patyrus seksualinį smurtą.
KOPŽI centras taip pat teikia pagalbą nuo įvairaus smurto ir išnaudojimo nukentėjusiems žmonėms. Nemokamą ir konfidencialią pagalbą telefonu arba internetu teikia ir „Prabilk“ centras.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2026-09-13, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3035252/patyrus-kunigo-smurta-pagalba-baznycioje-eksperte-iniciatyvai-kritiska-tikrai-ne