Naujienos

Pagalbos šaukiasi Ukrainos piliečiai - 2020-04-17

Aišku, jog šiandieninė situacija pirmiausiai smogia patiems pažeidžiamiausiems.

„Nežinau, ką mums su sūnumi daryti, vogti nemoku, ryt jau būsime benamiai, esu visiškai pasimetęs” – sunkiai dėlioja žodžius pusamžis Ukrainos pilietis, paskambinęs mums į SOS pagalbos liniją.

Prieš pat karantiną netekęs darbo, jis kartu su aukštąjį išsilavinimą turinčiu sūnumi, likusiu neįgaliu po kovų Rytų Ukrainoje, glaudžiasi pačiame pigiausiame motelyje Vilniuje ir bando ieškoti išeities. Darbų yra, tačiau šiuo atveju didžiausias tėvo ir sūnaus priešas yra vienatvė, neviltis, trukdanti susiimti ir priimti teisingą sprendimą.

Metų metais didžiulės lėšos byrėjo visokiems megaprojektams „migrantų integravimas”, „migrantų socioedukacija” ir pan., o atėjus krizei, tie patys migrantai blaškosi po šalį ir visų maldauja pagalbos.

Šiems ukrainiečiams mes buvome niolikta tarnyba, kuriai jie pasakojo savo vargus.

„Kreipkitės į migracijos departamentą, į savivaldybę, į darbo biržą, į Caritą, pala, o ką jūsų ambasada veikia” – institucijos smagiai viena kitai svaido kamuolį.Bet svarbiausia – čia tiek nedaug reikėjo. Užteko laikinos pastogės, intensyvaus palaikymo ir vyrai patys atsistojo ant kojų, susirado darbus, būstą.

Šitiems padėjome, bet kiek realiai yra panašiai įstrigusių užsieniečių mūsų šalyje?