Darbai mus vis atveda į miestelį Žemaitijoje, Kuršėnus.
Tiesą pasakius, jau ilgą laiką čia bandome rasti išeitį, organizuoti pagalbą labai sunkiuose atvejuose, susijusiuose su nepilnamečių komerciniu seksualiniu išnaudojimu, nepilnamečių alkoholizmu, bėgimu iš namų, kuriuose nepriežūra.
O pats miestelis gražus, nušienauti šaligatviai, sutvarkyti fontanai.
Apsilankome seniūnijoje, norime ten pakabinti prevencinių plakatų, palikti lankstinukų su mūsų informacija.
„Ko čia atėjote, negalima čia nieko kabinti, eikit iš čia” – pasitinka mus seniūnijos valdininkai.
Iš kabineto išslinkusi ponia reziumuoja – „bet ir šuniškas tas jūsų darbas”.
Nepasiginčysi su tokia nuomone.
Bet, galvojame, jei staiga, per klaidą, iš naivumo, čia užsuktų pagalbos ieškantis vaikas ar suaugęs, kokiais iššieptais nasrais jis būtų pasitiktas?