Seksualinis mergaičių išnaudojimas globos namuose, kai jomis prekiauja vyresnės namų gyventojos, nenormuotos valandos vištų gaudymo fermose Jungtinėje Karalystėje ir pornografija internete. Tokiomis prekybos žmonėmis istorijomis dalijosi Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas.
Nacionalinis transplantacijos biuras ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras antradienį surengė konferenciją apie prekybą žmonėmis ir vieną jos formų – prekybą organais.
R. Ušinskas pažymėjo, kad prekybos žmonėmis bylos yra pakankamai sudėtingos: „Išnaudojimo formų yra labai daug, jos yra įvairios. Viena išnaudojimo formų yra prekyba organais, audiniais ir ląstelėmis. Lietuvoje iki šiol tokių bylų neturėjome“, – teigė prokuroras.
Jis atkreipė dėmesį, kad bėgant laikui pasikeitė prekybos žmonėmis formos: „Nuo senų senovės žinome, kas yra vergai, kaip jie atsirado. (…) Be jokios abejonės, tokių formų šiuo metu nebeturime, tai yra praeitis. Šiuo metu prekyba žmonėmis yra vadinama šiuolaikine vergija. (…)
Anksčiau prekyba žmonėmis buvo asocijuojama tik kaip smurtu palenkiant žmogų padaryti jo valiai prieštaraujantį veiksmą. Šiuo metu apibrėžimas yra pasikeitęs, (…) daugeliu atveju išnaudojimas vyksta be smurto“, – sakė R. Ušinskas.
Aukų ieško ir socialiniuose tinkluose
Jis atkreipė dėmesį, kad išnaudotojai aukų ieško ir jas verbuoja, populiariausias paieškos būdas – kai su auka bendraujama tiesiogiai. Paprastai išnaudotojas žino žmogaus socialinę padėtį – taip lengviau užmezgamas kontaktas, daug lengviau verbuoti.
Verbavimui pasitelkiamos socialinės medijos, pasitaiko ir skelbimų laikraščiuose ar skelbimų portaluose, pasakojo R. Ušinskas. Anot jo, rašoma, kad ieškomas asmuo darbui užsienyje, kur bus suteiktos puikios gyvenimo sąlygos, geras darbo atlyginimas.
„O pasirodo, kad nuvažiavus atimamas dokumentas ir žmogus išnaudojamas vergiškomis sąlygomis mokant žemą atlyginimą arba visai nemokant, dirba už maistą, patirdamas fizinį smurtą“, – aiškino prokuroras.
Labai dažnai prekeiviai žmonėmis pažeidžiamų asmenų ieško socialiniuose tinkluose – „Facebook“, „Snapchat“, „Instagram“.
„Merginos talpina įvairias savo nuotraukas, kartais ne visiškai padoriai atrodančios, [išnaudotojas] skaito tai, ką jos mąsto, rašo, ką publikuoja, vertina jų lengvabūdiškumą ir, atradę auką, per atitinkamas programėles (…) pradeda siųsti žinutes, užklausimus, kad gal norėtum pabendrauti, susitikti. Mergina įsitraukia į bendravimą, išeina taip, kad ji užverbuojama ir atlieka tam tikrą darbą“, – kalbėjo prokuroras.
Fiktyvios santuokos, surogacija ir prostitucija
R. Ušinskas teigė, kad aukomis tampa tiek vyrai, tiek moterys, tiek vaikai. Moterys dažniausiai išnaudojamos priverstinei prostitucijai, surogacijai ar fiktyvioms santuokoms, vyrai – nusikalstamų veikų vykdymui, darbui. Vaikai dažniausiai verbuojami seksualiniam išnaudojimui, nelegaliam įvaikinimui, elgetavimui.
Prokuroras pateikė pavyzdį, kai didelė dalis lietuvaičių buvo užverbuoti ir išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, kur dirbo vištų gaudymo fermose. Darbas buvo labai sunkus, darbo valandos – nenormuotos, žmones veždavo po kelis šimtus kilometrų, jie valgydavo tik tai, ką patys turėdavo, ar vištų kiaušinius.
Pasak R. Ušinsko, gamtinius reikalus žmonės atlikdavo neišlipę iš autobusiuko butelyje, o tada butelį išmesdavo pro langą. Už išsigalvotus prasižengimus išnaudotojai sumažindavo atlyginimą, gyvenimo sąlygos buvo baisios, viename kambaryje gyveno po 10–15 žmonių, jie miegojo ant žemės.
Moterys ir vaikai išnaudojami prostitucijai bei pornografijai – paprastai ieškoma pažeidžiamų asmenų, juos įtraukiant į išnaudojimą, grasinant, neretai atimami ir dokumentai, žmonės patalpinami į patalpas, iš kurių negali išeiti, pasakojo prokuroras.
Prieš penkerius ar šešerius metus Lietuvoje buvo „didžiausia lavina bylų“ dėl fiktyvių santuokų, tačiau, kalbėjo R. Ušinskas, šiuo metu tokių bylų iš esmės nėra. Anot jo, būdavo ieškomos merginos, joms būdavo pažadama 4–8 tūkst. svarų ir jos būdavo išgabenamos į Jungtinę Karalystę, kur sudarydavo santuokas su trečiųjų šalių piliečiais. Taip trečiųjų šalių piliečiai gaudavo galimybę apsigyventi ES.
Didžioji dalis aukų būna iš socialinės rizikos šeimų, dažnai turi elgesio ir sveikatos sutrikimų, stokoja socialinių įgūdžių, pridūrė prokuroras.
Jis atkreipė dėmesį, kad paprastai auka, patyrusi tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą iš prekeivio žmonėmis, pirmo kontakto metu niekada nepapasakos teisybės. Todėl praeina keli mėnesiai ar pusė metų, kol auka teisėsaugai atsiveria ir pradeda pasitikėti bei pasakoti, kas nutiko.
Prokuroro teigimu, tokiu aukų pažeidžiamumu teismuose naudojasi kaltinamųjų advokatai, tačiau, pridūrė R. Ušinskas, šiuo metu teismai jau visiškai kitaip vertina ir žiūri į šios kategorijos aukas ir jų priklausomybes, patikimumą, parodymus, o tai palengvina tyrimą.
Užmokestis – keli cigarečių pakeliai
R. Ušinskas taip pat paneigia mitus – nėra taip, kad išnaudoja nepažįstami žmonės – dažnai verbuoja pažįstami, draugai ir net giminaičiai, kurie iš to pelnosi. Mitas ir tai, kad išnaudojimas visuomet vyksta užsienyje – 58 proc. išnaudojamų asmenų išnaudojami vietoje, Lietuvoje.
Prokuroras pasidalijo kita istorija, kai buvo išnaudojamos globos įstaigoje gyvenančios nepilnametės. Šiuo atveju jas suaugusiems vyrams pardavinėjo vyresnės globos namų gyventojos. Išnaudojamoms mergaitėms buvo maždaug 14 metų.
„Jaunesnės merginos, norėdamos pritapti, įtikti ir pasikelti hierarchijoje, sutiko būti išnaudojamos“, – sakė prokuroras.
Prie globos įstaigos atvažiuodavo suaugę vyrai, į automobilį įsisodindavo merginas, jas išsiveždavo iki artimiausio miškelio ir ten jas seksualiai išnaudodavo, apie nusikaltimą pasakojo R. Ušinskas. Užmokestis – keli cigarečių pakeliai, alkoholis, maistas ar telefono sąskaitos papildymai.
Išnaudojimo mastai buvo pakankamai dideli, mergaičių išnaudojimas tęsėsi kelerius metus, o įstaigos darbuotojai matė, kas vyksta, bet nekreipdavo dėmesio.
Kai keturiolikametė socialinei darbuotojai pasakė, kad jos laukia atvažiavęs vyras, darbuotojos atsakymas buvo, kad „jei nenori, tai ir nevažiuok“.
Apgaulingos darbo sutartys
Prokuroras pasidalijo ir kita istorija. Tuo atveju merginos buvo išnaudojamos internete – skelbimuose buvo rašoma, kad siūlomas interneto modelio darbas, susijęs su bendravimu su žmonėmis iš skirtingų valstybių. Siūlomas atlyginimas buvo labai didelis, nuo 2 iki 5 tūkst. litų per mėnesį, sakė R. Ušinskas.
Kaip pasakojo jis, tarp nurodytų reikalavimų buvo tik gera merginų išvaizda, komunikabilumas ir anglų kalbos pagrindai. Norėjusių užsidirbti merginų atsirado nemažai, joms buvo duotos sutartys anglų kalba.
Prokuroro teigimu, daugelis merginų anglų kalbos nemokėjo. Sutarties apačioje mažu šriftu buvo parašyta, kad merginos įsipareigoja atlikti pornografinio pobūdžio veiksmus, o ta medžiaga bus kompanijos nuosavybė.
„Ši sutartis įpareigojo jas atlikti šiuos pornografinius veiksmus prieš kamerą“, – sakė R. Ušinskas.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2021-10-27, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1523777/nuo-prekybos-zmonemis-nukencia-ir-lietuviai-auku-tyko-socialiniuose-tinkluose-o-isnaudoti-gali-ir-artimi-zmones