„Dienos metu mes aukojame įvairiose akcijose, palaikome Ukrainą, tačiau vakare eilutė sekso pirkėjų rikiuojasi prie nelegalių viešnamių. Mūsų vyrai, broliai, sūnūs, bendradarbiai – visa paklausa, kuri šiandien ištroškusi pigių kūnų mažomis kainomis“, – apie ukrainiečių išnaudojimą prostitucijoje kalba Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė.
Minint 16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris, Seime buvo surengta tarptautinė konferencija „Karo trauma ir moterų žmogaus teisių apsauga“. Joje K. Mišinienė kalbėjo apie nuo karo Ukrainoje pabėgusių moterų įtraukimą į Lietuvoje organizuojamą prostituciją.
Lietuvoje išnaudojamos ukrainietės
K. Mišinienė sakė, kad Lietuvoje nėra tikslios statistikos, kiek yra į prostituciją įtrauktų ukrainiečių moterų. Tiesa, tokių duomenų nėra ir užsienio šalyse. Visgi, atkreipė dėmesį KOPŽI centro vadovė, po 2022 metų dramatiškai išaugo Lietuvoje išnaudojamų ukrainiečių moterų skaičius.
Kaip teigė K. Mišinienė, dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą ukrainietės Lietuvoje buvo stipriai išnaudojamos prostitucijoje, tačiau po 2022 metų vasario 24 dienos šie skaičiai dar išaugo. Pasak ekspertės, Lietuvoje išnaudojamos iš įvairių regionų atvykusios ukrainietės, tarp jų yra ir mokytojų, ir slaugytojų, ir vos pilnametystės sulaukusių merginų, ir vyresnio amžiaus moterų.
„Jų istorijos yra labai panašios. Dalis jų jau žinojo, kuo joms teks užsiimti mūsų šalyje, dalis jų buvo apgautos, įviliotos“, – dalijosi K. Mišinienė.
Kaip išskyrė ji, Lietuvoje su pasididžiavimu kalbame apie mūsų pagalbą Ukrainai ir karo pabėgėliams, džiaugiamės, kad nefiksuojame išnaudojimo ir prekybos žmonėmis atvejų. Tačiau realybė – kitokia.
„Taip, tokių atvejų tikrai beveik nėra identifikuota. Šiandien turime vieną vienintelę bylą Vakarų Lietuvoje, kur teisėsaugos pastangomis buvo sutraukytas labai nedidelis prostitucijos organizatorių tinklelis.
Tai buvo pavadinta prekyba žmonėmis, asmenys nuteisti. Tačiau kaip taip yra, kad neturime prekybos žmonėmis atvejų, bet stebime tiesiog dramatiškai išaugusį prostitucijos paplitimą?“ – klausimus kėlė KOPŽI centro vadovė.
Teisėsaugos pagalba moterims – baudos?
K. Mišinienė pažymėjo – Lietuvoje prostitucija nelegali, o teisėsauga baudžia ir „paslaugas“ teikiančius, ir perkančius žmones. Tokią situaciją ekspertė kritikavo.
„Vienintelis atsakas, ko mūsų šalies institucijos imasi prieš šį nusižengimą, ką gali pasiūlyti asmenims prostitucijoje, yra bauda. Neturime išėjimo iš prostitucijos mechanizmo, neturime ko pasiūlyti žmonėms, kurie norėtų pasitraukti, pradėti gyventi kitaip, neturime apsaugos priemonių, socialinių programų.
Moterims prostitucijoje siūloma duoti parodymus byloje prieš sutenerius – jei nukentėjai, jei laikai save auka, liudyk, duok parodymus. Staiga tampi vertinga – galbūt tam tikrų prokurorų įžvalgomis bus identifikuota prekyba žmonėmis“, – kalbėjo K. Mišinienė.
Jos vertinimu, būtent tokia situacija ir lemia tai, kad nematome prekybos žmonėmis atvejų. Identifikuoti tokius nusikaltimus sudėtinga, tai reikalauja didelio aukos sąmoningumo ir noro bendradarbiauti su teisėsauga.
„Jei neturi ko duoti teisėsaugai, tu praktiškai nepatrauki dėmesio, savotiškai nesi vertingas ar vertinga“, – tvirtino KOPŽI centro vadovė.
Visgi į prostituciją įtrauktiems žmonėms ne taip paprasta bendradarbiauti su teisėsauga ir liudyti bylose. Pavyzdžiui, teigė K. Mišinienė, kai kurios Lietuvoje į prostituciją įtrauktos moterys turi išlaikyti savo šeimas – dalis jų išlaiko nuo 10 iki 15 žmonių Ukrainoje.
„Įsivaizduokite, kokia našta ir kokia atsakomybė ant jų pečių“, – sakė ekspertė.
Atsidūrusi Lietuvoje, į prostituciją įtraukta moteris neretai priklausoma nuo išnaudotojų, todėl vengia kreiptis pagalbos. K. Mišinienė taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje veikia tarptautinis išnaudojimo prostitucijoje tinklas.
„Savaitę moteris laikoma Vilniuje, savaitę – Kaune, Klaipėdoje, Prahoje, Barselonoje, Madride“, – vardijo KOPŽI centro vadovė.
Ištroškę pigių kūnų
Pasak K. Mišinienės, nedrįstančios liudyti moterys teisėsaugos akyse yra „niekas“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tęsė ekspertė, taip pat bėga teisėsaugai iš paskos – materialinę pagalbą gauna tik su teisėsauga bendradarbiaujančios išnaudojimo aukos.
„Migrantės moterys tokiose situacijose jaučiasi nesaugios, visiškai neapsaugotos, paliktos likimo valiai. (…) Mes žūtbūt turime vienytis ir reikalauti, kad moterys prostitucijoje būtų nustotos persekioti. Baudžiama moteris neprašys pagalbos, nekalbės, ji tik bėgs, slėpsis ir jausis pakabinta ant tų dviejų kabliukų – teisėsaugos ir sutenerio“, – kritikavo KOPŽI centro vadovė.
Ji taip pat akcentavo Lietuvos visuomenės atsakomybę: „Moteris prostitucijoje perka mūsų aplinkos vyrai – nėra marsiečių, kurie nusileidžia į Lietuvą ir naudojasi šiomis moterimis“, – ironizavo K. Mišinienė.
„Dienos metu mes aukojame įvairiose akcijose, aukojame ginklams, palaikome Ukrainos pastangas, tačiau vakare eilutė sekso pirkėjų rikiuojasi prie nelegalių viešnamių. Mūsų vyrai, broliai, sūnūs, bendradarbiai – visa paklausa, kuri šiandien ištroškusi pigių kūnų mažomis kainomis“, – sakė išnaudojimo aukoms padedanti ekspertė.
Ji pabrėžė, kad turime pradėti kelti šiuos klausimus ir imtis darbų: „Tai, kas vyksta prostitucijoje, neturi nieko bendro nei su žmonių pasirinkimu, jų apsisprendimu, nei su būtinybe bausti.“
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2024-12-08, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2430175/nuo-karo-i-prostitucija-lietuvos-vyrai-rikiuojasi-i-eile-nusipirkti-ukrainietes