Didelė Lietuvos visuomenės dalis mano, kad vergovės mūsų šalyje seniai nebėra. Tačiau su prekybos žmonėmis bylomis dirbantys ekspertai pastebėjo, kad nukentėjusiųjų skaičius auga, o labiausiai neramina tendencija, kad prostitucijos industrijos aukos vis dar lieka teisėsaugos užribyje. Teisėjas Aurelijus Gutauskas pastebėjo, kad toliau tęsiasi ne tik seksualinis išnaudojimas, bet ir vyrų išnaudojimas įvairiems darbams, ypač – transporto sektoriuje.
Ši tema buvo aptarta kovo 25 d. surengtoje spaudos konferencijoje Seime, pavadinimu „Prekyba žmonėmis šalia mūsų“.
Išaugo nukentėjusiųjų skaičius
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pasakojo, kad nuo š. m. sausio 1 d. Seimo kontrolierių įstaiga įgijo mandatą vykdyti kovos su prekyba žmonėmis stebėseną. Pasak jos, tai yra naujas ir labai svarbus iššūkis. Taip pat pasidalijo naujausiais, nors ir dar preliminariais duomenimis, kokia buvo padėtis Lietuvoje šiuo klausimu 2024 m.
„Iš tiesų, lyginant su ankstesniais metais, išaugo nukentėjusių dėl prekybos žmonėmis skaičius. Tai buvo 25 asmenys ir jeigu lygintume su ankstesniais metais, tai būtų dešimčia daugiau.
Panašus buvo pradėtas ikiteisminių tyrimų skaičius t. y. 14, kai anksčiau girdėjome, kad 13. Tačiau į ką norėtųsi atkreipti dėmesį ir kas galbūt buvo netikėta, kad skirtingai nuo Europos Sąjungos konteksto (ES), ir skirtingai, jeigu žiūrime globaliu mastu, Europos ir Centrinės Azijos regionuose daugiau dominuoja prekybos žmonėmis forma seksualinio išnaudojimo tikslais.
Lietuvoje beveik visi identifikuoti atvejai buvo susiję ne su seksualiniu išnaudojimu, o su išnaudojimu darbams atlikti. Absoliuti dauguma nukentėjusiųjų buvo vyriškos lyties asmenys, daugiausia iš Centrinės Azijos valstybių: Tadžikistano, Kirgistano, Uzbekistano. Taip pat iš Rusijos. Beveik visais atvejais jie buvo išnaudojami transporto sektoriuje, būtent tolimojo susisiekimo reisams, krovinių gabenimui“, – kalbėjo ji.
Seimo kontrolierė pridūrė, kad išnaudojimo atvejų buvo statybų sektoriuje, pora atvejų dėl išnaudojimo nusikalstamoms veikoms, kai jau Lietuvos piliečiai buvo išvežti į užsienio valstybes smulkioms vagystėms vykdyti.
„Tačiau tikrai sunku patikėti, kad nėra išnaudojimo seksualiniais tikslais. Kokios priežastys tai galėtų lemti? Mes preliminariai vertiname, kad tai galėtų būti ir tai, kad kartais galbūt lengviau nubausti moterį už vertimąsi prostitucija, negu gilintis į visą kontekstą ir kas yra už to.
Tikrai dar yra didelis nukentėjusiųjų nepasitikėjimas ir mūsų teisėsaugos sistema, ypač jeigu susiduriama su grasinimais“, – sakė E. Leonaitė.
Pasidalino skambiomis nusikaltėlių frazėmis
Konstitucinio Teismo teisėjas A. Gutauskas pateikė dar vaizdingesnį paveikslą, kokia yra reali situacija dėl žmonių išnaudojimo mūsų šalyje. Jo teigimu, prekyba žmonėmis yra socialinis reiškinys, kurį sunku suvokti ar priimti dėl jo visiškai išskirtinio pobūdžio.
„Prekeiviai žmonėmis naudojasi ne tik nukentėjusiųjų kūnais, bet ir giliausiu jų nerimu, bei nepalankiomis aukų gyvenimo sąlygomis. Nusikaltėlių aukomis prekiaujančių žmonių gyvenimais aukomis tampa ir vyrai, ir moterys, ir vaikai, ir pažeidžiami, ir išsilavinę asmenys“, – aiškino teisėjas.
Tai pat norėdamas pagrįsti, kad tai ne mitas, o tikrovė, savo kalbą jis iliustravo keliomis pačių nusikaltėlių ištartomis frazėmis. Jas A. Gutauskas citavo iš jo paties nagrinėtų baudžiamųjų bylų.„Kol nebus įvykdyti normatyvai, tu klausysi, kas yra sakoma, nes mes į tave pinigus investuojame, ne tu – į mus“, „Norint turėti pastovių pajamų, reikia turėti 10 „snukių“ per vakarą“ – seksualinio išnaudojimo byla.
„Mes stebim, skaičiuojam ir pasakom, ką tau reikia daryti. Kol esi šiltai padėjęs užpakalį ir mes tau viską duodam ir duosim, todėl dabar daryk maksimaliom apsukom“, – priverstinio darbo byla.
„Tas šiukšles, valkatas, „stervas“ reikia spausti prie darbo bei griežtai jas kontroliuoti. Jeigu neklausys, tegul kasasi duobę, kad žinotų, kur mamai gėlių atnešti.“ – seksualinio išnaudojimo ir išnaudojimo nusikaltimų darymui byla.
„Reikia ieškoti pažeidžiamų merginų, „nabagių“, kurios bijotų. Tada mergina tampa priklausoma kaip narkomanas. Kaip jai tada pasakysi, taip ji šoks pagal tą dūdą.“ – seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo byla“, – citavo teisėjas.
Pasak jo, turėdamas šioje srityje ir mokslininko, ir teisėjo, ir eksperto patirtį, į prekybos žmonėmis nusikaltimą žiūri kaip į parazitinį, kadangi jis „maitinasi“ nukentėjusių žmonių pažeidžiamumu, stumia juos į nenormalybės būseną
„Kaip ir minėjau, elgiamasi su jais, kaip su daiktais, disponuojama jais, kaip preke ir šis nusikaltimas klesti esant nukentėjusiojo netikrumui, baimei, nepasitikėjimui, o prekeiviai pelnosi iš valstybės institucijų neveiklumo ar naudojasi žmonių svajonėmis bei geresnio gyvenimo viltimis.
Manau, kad tai nusikaltimas ne tik žmogaus laisvei, bet tai nusikaltimas ir žmogaus orumui. Kiekvienas žmogus turi prigimtinį orumą ir tik valstybė, kuri užtikrina ir gina šias vertybes, gali vadintis demokratine, teisine valstybe“, – teigė A. Gutauskas.
Teisėjas atkreipė dėmesį, kad kol kas prekybos žmonėmis kaip nusikaltimo suvokimo indeksas visuomenėje vis dar yra žemas. Jo nuomone, viena vertus, tai rodo, kad žmonės dar nelabai supranta šį reiškinį, nesuvokia jo pavojingumo ir ypač padarinių nukentėjusiajam bei jų artimiesiems.
„Kita vertus, tai rodo, kad ir pati valstybė nevertina ir neįvertina bent jau pastaruoju metu prekybos žmonėmis nusikaltimo ir nelaiko prioritetine kovos su nusikalstamumu kryptimi. Įžvelgtina nepakankama politinė motyvacija.
Galiausiai nepakankamos valstybės lėšos, žmogiškieji ir kiti resursai užtikrinti kovos su prekyba žmonėmis priemonių įgyvendinimą.
Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo administracinės, teisinės priemonės yra nekokybiškos, netikslios, neišsamios, nenustatytos procedūros ir pan.“, – tikino A. Gutauskas.
Pasak jo, šiuo metu prioritetinės sritys turėtų būti prevencija, aukų apsauga, baudžiamasis persekiojimas ir taip vadinama partnerystė.
„Visi valstybės subjektai turėtų visapusiškai dalyvauti, prisiimti įsipareigojimus ir atsakomybę nustatant tikslus, įgyvendinant veiklą, rezultatų siekimą, atsižvelgiant į nacionalinį atsaką, kovojant su prekyba žmonėmis.
Dabar dažnai matome, girdime ir skaitome tik gražius lozungus: „stiprinti“, „didinti“, „gerinti“, „užtikrinti“, „parengti“, o visa tai suponuoja tik fragmentišką kovą. Net ne kovą, o tik bandymą pristabdyti prekybą žmonėmis“, – sakė teisėjas.
Teisėsaugai trūksta empatiško požiūrio
A. Gutauskas pateikė pavyzdžių, kad dažnai susiduria su fragmentiškais įrodymais prekybos žmonėmis bylose. Jo teigimu, didelė problema, kai reikia surinkti tinkamus įrodymus, mat prekeiviai žmonėmis vis dažniau naudoja internetinius metodus, kurie neapima fizinės prievartos.
„Policija dažnai pradeda, bet galiausiai nutraukia ikiteisminius tyrimus, ypač kaimo vietovėse. Jai trūksta įgūdžių ar patirties pagrįsti kaltinimus kai kuriems įtariamiesiems. Teismų sprendimų broku, pernelyg plačiai aiškinant atskirus prekybos žmonėmis objektyviuosius nusikaltimo požymius, nepagrindžiant išnaudojimo mechanizmo.
Taip pat silpnomis socialinėmis institucijomis, susiduriančiomis su logistikos problemomis ir nepakankamais profesiniais gebėjimais teikti paramą asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis. Vadovaujamės vyraujančiais stereotipais apie prekybą žmonėmis“, – problemas vardijo jis.
Pasak teisėjo, pareigūnams, kurie tiria tokias bylas, trūksta jautraus ir į auką orientuoto požiūrio. Dažnai neįvertinama, kad aukos savęs taip neidentifikuoja, nepasitiki teisėsauga. Taip pat trūksta įvairių institucijų atstovų mokymų.
„Tokia situacija netiesiogiai pasitarnauja ir didina nusikaltėlių nebaudžiamumą ir išlaiko galimybę pakartotinai prekiauti žmonėmis. Žinoma, išnaudojimo forma įvairiose šalyse skiriasi priklausomai nuo socialinės ir teisinės aplinkos, skirtingų jurisdikcijų.
Prekeiviai žmonėmis taip pat pritaiko savo veiklą, reaguodami į kovą su prekyba žmonėmis, todėl prekybos žmonėmis tendencijos laikui bėgant kinta“, – teigė jis.
A. Gutauskas komentavo, kad prekeiviai aukas verbuoja kibernetinėje erdvėje, kur nėra tarptautinių sienų. Jis labai akcentavo, kad aukomis tampa žmonės, kurie yra pažeidžiamesni.
„Dažnai tai yra kompleksinis pažeidžiamumas, apimantis ne vieną, bet kelis požymius. Pagrindiniai pažeidžiamumo požymiai, lietuviško varianto kontekste, bloga finansinė padėtis, menkas išsilavinimas, naivumas, priklausomybės ir blogi socialiniai ryšiai. Valstybinėse globos įstaigose esantys ir užaugę asmenys, o taip pat ir kriminalinė asmenų praeitis“, – vardijo jis.
Teisėjo teigimu, išnaudojamus vaikus dažnai sieja emociniai ryšiai su prekeiviais, todėl jie patiria tam tikrą apsaugos, naudingumo, netgi galios jausmą, kuris neleidžia suvokti, kad jais iš tikrųjų yra naudojamasi. Taip pat nusikaltimams naudojami nukentėjusieji dažnai tampa dvigubomis aukomis, kadangi yra nubaudžiamos dar ir gerai neapmokytų teisėsaugos institucijų.
Mišinienė: ši dviveidystė turi baigtis
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pastebėjo du svarbius momentus. Jos teigimu, svarbu atkreipti, kokia yra iš tikrųjų situacija Lietuvoje dėl asmenų prostitucijoje.
„Pažiūrėkite, ką mes šiandien matome mūsų mažoje šalyje? Prostituciją. Mes matome ne tik tautietes, ten dauguma šiandien yra moterys iš Ukrainos, moterys ir vyrai iš Lotynų Amerikos. Teikiame pagalbą asmenims iš Venesuelos, iš Brazilijos, iš Peru. Štai, kas šiandieną dedasi mums panosėje, o mes vis tas baudeles išrašinėjame ir tikimės, kad kažkas nuo to pasikeis.
Viduramžiai, net nežinau, kokiu tai pavadinti laikotarpiu. Toks požiūris žlugdo asmenis, leidžia prostitucijos industrijai vis labiau ir labiau stiprėti, vystytis. Matome, kad tie patys suteneriai yra ir prekeiviai žmonėmis, tačiau kol kas tai niekam neįdomu, visi reikalauja įrodymų, parodymų. Kokius parodymus gali duoti mergaitė iš Donecko kaimo, atvykusi į Lietuvą, kurią tuoj pat apgyvendina Gedimino prospekte kažkokiame prestižiniame bute?
Ten jau ir sekso pirkėjų visas maršrutas numatytas, skambučiai reguliuojami. Ji savaitę praleis Vilniuje, savaitę – Prahoje, savaitę – Barselonoje. Kokius ji parodymus gali duoti?“, – retoriškai klausė K. Mišinienė.
KOPŽI centro vadovė teigė, kad merginos nesijaučia saugios, kadangi suteneriai žino visą jų asmeninę situaciją.
„Aš tokias išvadas darau iš to, kad šiandien mūsų šalyje turi vieną apkaltinamuoju nuosprendžiu pasibaigusią prekybos žmonėmis bylą, kur moterys iš Ukrainos buvo pardavinėjamos Lietuvoje kaip prostitutės ir teikė vadinamas seksualines paslaugas.
Ši byla mums parodė, kad vis tik tas prievartinis mechanizmas yra labai gerai sustyguotas, suteptas ir tai yra tarptautinis nusikaltimas. Gal aš jau ir nusibodau, bet noriu pasikartoti, kad jeigu mes dieną aukojame ginklams ir skatiname brolius ukrainiečius atsilaikyti, tai vakare labai mielai rikiuojamės prie jų moterų butų durų ir jas perkame.
Ši dviveidystė tikrai turėtų baigtis“, – tikino ji.
K. Mišinienė pastebėjo antrą momentą, kad vis dažniau girdime, kad daugiau vyrų dabar tampa prekybos žmonėmis aukomis.
„Tikrai taip ir mes pagalbos organizacijose dirbame su vyras, tačiau ką mes jiems galime pasiūlyti? Ogi nieko. Supuvusius nakvynės namų gultus? Štai ką mes jiems galime pasiūlyti. Jokios infrastruktūros praktiškai neturime šalyje teikti pagalbą vyrams.
Aš galvoju, kad jeigu norime tų pradėtų ikiteisminių tyrimų, tai ką reiškia tyrimai ir bylos prekybos žmonėmis lauke? Galbūt mes kiek ir primiršome, tačiau šitie visi teisminiai procesai tęsiasi ne dvejus ir ne trejus metus, bet dirbame su žmonėmis, kurie procesuose dalyvauja penkerius, šešerius, septynerius, aštuonerius, dešimt ir penkiolika metų.
Jūs įsivaizduojate, ką reiškia žmogui duoti parodymus tiek metų? Vis tik, jeigu kažko norime iš žmogaus <…>, turime kažką jam duoti apčiuopiamo, stabilaus, pastatyti jį ant kojų“, – apibendrino ji.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2025-04-06, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ideja-trumpinti-mokslo-metus-sumale-i-miltus-absurdiska-120099844