Prekyba žmonėmis – viena jautriausių nusikalstamų veikų, į kurias įtraukiami asmenys dažnai patiria ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą. Prekybai žmonėmis galime priskirti: seksualinio išnaudojimo, vergiško darbo, priverstinio elgetavimo ir kitus su žmonių išnaudojimu susijusius atvejus.
Bene ryškiausias šiuolaikinės vergovės pavyzdys – prekyba žmonėmis.
Prekyba žmonėmis pagal savo pelningumą yra antras pasaulyje nusikaltimas po prekybos narkotikais. Europos Sąjungos duomenimis – prekybos žmonėmis mastai nuolat auga – tai vadinamoji modernioji vergovė.
Remiantis Informatikos ir ryšių departamento statistika, 2020 metais prekybos žmonėmis aukomis tapo 19 Lietuvos piliečių. Nukentėjusieji dažnai patiria baimę, nesaugumą, gėdą – ir tai tik keletas išgyvenimų, kurie palieka ilgalaikes pasekmes.
Paverčia paklusniais įrankiais
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė sako, kad net skaičiuojant nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius vis dar kalbama apie prekyba moterimis.
„Teisėsauga tiria tokių nusikaltimų schemas, o mūsų centras nepaliaujamai teikiame pagalbą nukentėjusioms. Šiandieniniai prekeiviai moterimis išsiskiria psichologinėmis manipuliacijomis, kurios pažeidžiamas moteris paverčia tiesiog paklusniais įrankiais jų rankose. Be to, turinčias psichologinių, finansinių problemų moteris nesunku „prisijaukinti“, suvaidinti, jog jos tau brangios, svarbios, o tada jau pastūmėti prostitucijos, fiktyvių santuokų link“, – aiškino KOPŽI vadovė K. Mišinienė.
Susivokti reikia laiko
Pasak KOPŽI vadovės, nors didžiuojasi Panevėžio apygardos kriminalistų, specializuoto prokuroro atkakliu darbu ištiriant tokius nusikaltimus, tačiau pripažino – nėra lengvo atsakymo, ką daryti, jog pažeidžiamos moterys, mergaitės būtų saugesnės, netaptų piktavalių veikėjų grobiu.
„Deja, nėra lengvo atsakymo. Neretai aukų artimieji taip pat neatpažįsta artėjančios grėsmės ženklų, gal tų neabejingų žmonių iš viso šalia nėra, socialinės tarnybos irgi sureaguoja, kai kažkas jau įvyksta“, – svarstė K. Mišinienė ir tęsė:
„Pačioms nukentėjusioms neretai prireikia nemažai laiko, kol jos supranta tapusios aukomis, jos nedrįsta prašyti pagalbos. „Aš norėjau, kad visa tai baigtųsi, kad mane išgelbėtų, nebegalėjau daugiau gyventi tokiame košmare“, – vėliau mums pasakojo jauna moteris, santykiavusi su nepažįstamais vyrais, net teismo salėje bijojusi susitikti su ją išnaudojusiu prekeiviu moterimis.
Aišku yra viena – ten, kur vienatvė, apleisti, palikti patys spręsti savo nesibaigiančias problemas pažeidžiami žmonės – anksčiau ar vėliau prisistato apsukrūs išnaudotojai, įkalbinėjimais, apgaule ar net smurtu įvykdantys savo užmačias.“
Pasiekė gerų rezultatų
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijus Navickas, kuris specializuotose bylose, susijusiomis su prekyba žmonėmis, yra pasiekęs apkaltinamųjų nuosprendžių poroje unikalių bylų.
„Vienoje byloje kaltinimai buvo pateikti prekyba moterimis seksualiniam iškrypėliui, kuris internete užverbavo neįgalią merginą susitikinėti savo namuose su sekso pirkėjais. Buvo filmuojami lytiniai aktai, kurių transliacijas šis liguistas žmogus tiesiog stebėdavo. Manipuliuodamas pažeidžiamos jaunuolės jausmai ir visiškai ją užvaldė, merginos šeimai nieko nė neįtariant“, – pradėjo pokalbį prokuroras ir iškart pristatė kitą atvejį:
„Kitoje byloje auka buvo pasirinkta sudaryti fiktyviai išnaudojančiai santuokai. Jo organizatoriai – vienos Centrinės Azijos šalies gyventojai – tikėjosi paversti dideliame nepritekliuje gyvenančią vienišą motiną patikimu bilietu į Europos Sąjungą. Teismas nuteisė fiktyvų jaunikį ir jam padėjusį giminaitį kaip prekeivius žmonėmis. Šiuo metu nagrinėjama apeliacija.“
Informacija iš įvairių šaltinių
Pasak prokuroro, informacija apie šias nukentėjusias merginas gauta iš nevyriausybinės organizacijos KOPŽI.
„Be to, buvo gauta informacija ir iš socialinių darbuotojų. Buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai – prekyba žmonėmis. Pradėti ikiteisminiai tyrimai, o juo atlikus – bylos pasiekė teismus. Esminis požymis šių nusikaltimų, kad į teisėsaugos institucijas kreipėsi ne pačios merginos, bet vienu atveju pranešė merginos artimieji ir KOPŽI, o kitu – socialinė darbuotoja“, –aiškino A. Navickas ir aiškino, jog ikiteisminį tyrimą kontroliuoja prokuratūra, kad nebūtų pažeisti įstatymą.
Profesionalai išsiaiškina
Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras A. Navickas pasakojo, kad vienas šių minėtų atvejų – susijęs su Panevėžio kraštu.
„Kitas atvejis – Utenos krašto. Bylos jau pasiekusios teismą ir pirmos instancijos teismuose priimti kaltinamieji nuosprendžiai. Atvejis, kuris liečia fiktyvią santuoką, vyksta apeliacinis nagrinėjimas. Šie nusikaltimai turi savotišką specifiką ir reikia turėti tam tikrų žinių. Daugelių atvejų sėkmė priklauso ir nuo tyrėjų kvalifikacijos ir reikia pagirti, kad tyrėjai, kurie specializuojasi šio pobūdžio nusikaltimuose – kvalifikuoti ir žino, kokių duomenų reikia. Profesionalumo dėka nusikaltimai yra išaiškinami. Sėkme priklauso ir nuo pačios aukos, kokius duomenis pateiks, kokios psichologinės būsena aukos. Šiuo atveju labai pagelbėja KOPŽI darbuotojai, kurie suteikia psichologinę pagalbą“, – aiškino pareigūnas ir teigė, kad geras rezultatas pasiekiamas bendraujant institucijoms: policijos ir prokuratūros pareigūnams bei KOPŽI.
Bylos specifinės
Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro, nagrinėjant bylas teismuose, stengiasi, kad nuketėjusios kuo mažiau dalyvautų nagrinėjant bylas.
„Stengiamės aukas apklausti ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant įtariamajam. Taip auka patyria mažesnę psichologinę traumą, nes dešimt kartų pasakoti tą patį ir prisiminti patirtus išgyvenimus – sudėtinga. Ne kartą teko matyti verkiančias merginas. Šios bylos specifinės. Labai smagu, po visų teismo procesų, sužinoti, kad merginos, po patirtų išgyvenimų, atsitiesė ir pradėjo gyventi normalų gyvenimą. Teko net gi bendrauti su kai kuriomis ir sužinoti jų tolimesnį gyvenimą. Kartais merginos pakeičia gyvenamąją vietą, kad jaustųsi saugiau ir ramiau“, – pasakojo prokuroras A. Navickas ir sakė, kad tokias bylas kontroliuoja bene nuo 2013 metų.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-01-15, https://jp.lt/nepriklausomoje-lietuvoje-prekyba-zmonemis-vis-dar-aktuali-tema/