Neįgalių smurto aukų gyvenimas yra tiesiog tragiškas.
Grupinės seksualinės prievartos auka, įvykio metu dar nepilnametė, yra specialiosios mokyklos auklėtinė, turinti protinę negalią, emocinius sutrikimus.
Mokyklos, esančios regionų užkaboriuose, kur klasėje daug vaikelių ir viena auklėtoja, kur paaugę vaikeliai rengia vieni kitiems „seksualinio auklėjimo pamokas”, kurios yra ne kas kita kaip sutarti prievartavimai – ką jos realiai duoda savo auklėtiniams?
Nesiginčijame, daugelis jose gal pirmą kartą sočiau pavalgė, pavartė knygą, išmoko eilėraštį ar nunėrė servetėlę – bet gyvenimo iššūkiams taip ir liko neparuošti.
Nekaltiname tų geraširdžių, pavargusių, kartais ir nuleidusių rankas specialiųjų mokyklų pedagogų – reikia iš pagrindų keisti neįgalių vaikų mokymo, ugdymo sistemą, planuojant daug platesnį paslaugų spektrą.
Šios mergaitės tėvai seniai yra netekę savo teisių, tačiau po tragiškų įvykių paauglei metus mokslą, pastojus, prasigėrusi motina liko vienintelė parama.
Aukštesnio gerbūvio bendruomenėje toks atvejis būtų visai išsprendžiamas, bet aptariamas regionas yra didelis, nuskurdęs, menki socialinės pagalbos resursai.