Iš 24 gavusių mūsų pagalbą migrantų be dokumentų, su mumis liko 5.
Kitos ir kiti – susimokėję kontrabandininkams, pasklido po Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos migrantų stovyklas, bažnyčių prieglaudas ar tiesiog gatves.
Vadinti teroristais, paskiau jau ekonominiais migrantais, galop – tinginčiais dirbti, šie žmonės atskleidė mūsų negailestingumo gelmes, politikų manipuliacijas visuomenės baimėmis, dalies teisininkų nusikalstamą godumą.
Ir nesvarbu, kad atsitikus nevaldomiems kariniams, socialiniams kataklizmams, užkilus temperatūrai keliolika laipsnių, mes visi akimirksniu galime tapti „nelegalais”, tačiau šiandien radikalios nuotaikos nugalėjo, nes – „šitos istorijos yra ne apie mus”.
Grįžtant prie grupės įvairias traumas išgyvenusių migrantų, su kuriais metus laiko dirbome, mąstome ir apie situacijas jų gimtosiose šalyse.
Kiek daug irakiečių moterų liudija apie nuolatinį fizinį ir seksualinį smurtą šeimose… Nigerijoje, vienoje turtingiausių Afrikos žemyno šalių, moterys ir mergaitės islamistinių grupuočių grobiamos tiesiog gatvėje, tebeklesti mergaičių apipjaustymai… Kongo DR ligoninėse gydytojai vien pagal išprievartautų moterų, vyrų, vaikų sužalojimus gali nustatyti, į kurių sukilėlių nagus jie buvo patekę…
Kaip skaudu, jog mūsų šalis apsisprendė jiems nepadėti.