Pirmadienis audringas, nors mūsų jėgos į metų galą akivaizdžiai senka.
Šiauliuose skaitome prevencinę paskaitą būsimiems socialiniams darbuotojams.
Kaune – ieškome, kur galėtų prisiglausti atklydusi iš tolimos Pietų Azijos šalies motina su vaikeliu, jau spėję patirti nemažai blogų dalykų ir ES.
Marijampolė mūsų žemėlapyje tiesiog raudonuoja nuo seksualinio smurto artimoje aplinkoje prieš vaikus, ten plaukai stoja piestu, ką suaugę prievartautojai išdarinėja su „savo nuosavybe”.
Panevėžyje vaizdas panašus, atrodo, jog smurtas šeimose čia iš viso niekam, išskyrus teisėsaugą, nerūpi. Tiesa, šiame mieste tenka teikti pagalbą ir suaugusiems vyrams, įvairiomis aplinkybėmis tapusiems prievartautojų aukomis.
Tauragėje mūsų šaunuolė socialinė darbuotoja tvirta ranka veda į priekį sudėtingiausiose prekybos žmonėmis bylose nukentėjusias aukas, jų dauguma – vyrai, palūžę, sunkiai grįžtantys į gyvenimą.
O didžiausias siurprizas šiandien laukė Klaipėdoje – godžių lietuvių apgautas vairuotojas iš Kirgizijos, išmestas į gatvę be uždirbto atlyginimo, dvi dienas nevalgęs, besišildantis autobusų stoties salėje … negalėjome jo taip palikti, nors ir labai knietėjo vyruką palydėti į verslininkų lobistų ofisus, juk „Lietuvai taip trūksta pigios darbo jėgos”