Per darbus ne visada spėjame sekti teisinio lauko naujoves.
Lydime prekybos žmonėmis auką, išnaudotą fiktyvioje santuokoje, jos skyrybų su Vidurinės Azijos šalies gyventoju procese.
Tai, ką išgirdome iš savivaldybės tarnautojos, yra kaip ledinio vandens kibiras ant galvos. Norite skirtis – privaloma mediacija. Norite advokato skyrybų byloje – privaloma mediacija.
Valdininkė nesileidžia į kalbas – „jei nebus šito, nebus ir ano”.
Šiuo metu suimtas prekeivis žmonėmis net baubia iš džiaugsmo: „Noriu mediacijos!!! Mes gi šeima, brangioji, tu viską ne taip supratai, va, protingi žmonės tau viską paaiškins…”
Nukentėjusioji gūžiasi, dabar jau galutinai sutrikusi.
Mes suvokiame nuo šių metų įsigaliojusio privalomos mediacijos skyrybų bylose įstatymo pozityvų momentą, bet palaukite, nenumatyti jokių išimčių?
Ar dabar situacija, kurioje atsidūrė nukentėjusi ir norinti išsiskirti moteris, yra kitokia nei radikalaus islamo šalyse, iš kur ir atvyko teisiamas veikėjas?