Pastaruoju metu vis girdime valdininkų pasvarstymus, kad mažėja prekybos žmonėmis mastai LT, nėra aukų, nėra ikiteisminių tyrimų.
Gauname signalą iš kolegų Mančesteryje, jog reikia pasitikti parsiunčiamą namo nukentėjusį nuo darbinio išnaudojimo mūsų tautietį.
Pusamžis vyras, Lietuvos įkalinimo įstaigose praleidęs daugiau negu 20 metų, išėjęs glaudėsi laiptinėse, parkuose.
Labai norėjęs „gyventi kaip žmogus”, nenusikalsti daugiau.
Tad sutikto romų tautybės jaunuolio pasiūlymą padirbėti JK „pas jo gerus draugus” priėmė nesvarstydamas.
Dirbo įvairiuose fabrikuose, „ten vieni lenkai ir rumunai”, nėra matęs savo įdarbinimo dokumentų.
Atlyginimą gaudavo į banko kortelę, kurią pas save laikė jo „šeimininkas”, irgi romas, šis jam aiškino, kad taip bus saugiau, jis „padėsiąs atvykėliui taupyti”.
Vieną dieną, dirbdamas taip vadinamame vištų fabrike, pasijuto labai blogai, bealpstąs, tad tiesiog atsistojo ir išėjo.
Jį, klaidžiojantį po miestą, sustabdė policija, nuvežė į pagalbos organizaciją, ši susisiekė su mumis.
Angliškų gatvių, fabrikų pavadinimų žmogus nežino, galėtų tik parodyti, jei kas nuvežtų – britai nutraukia tyrimą dėl išnaudojimo.
Ar yra kokia perspektyva dėl tyrimo Lietuvoje?
Jokios.
Kadangi oficiali statistika, VRM statistika, rodo tik asmenis, kuriems teisėsauga suteikia nukentėjusiojo statusą – šis žmogus niekada joje neatsidurs.
Kaip ir šimtai jo likimo draugų.
Va taip ir mažėja prekybos žmonėmis mastai mūsų gražioje šalyje.